|
Iš tamsos su Kristaus šviesa
Pasidabinęs gražiausiomis rudenėlio spalvomis, skelbdamas mokslo metų pradžią, rugsėjis sukvietė moksleivius ir mokytojus į klases. Kokia buvo mokslo metų pradžia?
Rugsėjo pirmąją, mokslo metų atidarymo dieną, teko lankytis vienoje iš Panevėžio vidurinių mokyklų. Deja, nei mokyklos vadovo, nei kitų pasisakiusiųjų kalbose (taip pat ir transliuotoje laidoje per Lietuvos radiją prezidento V.Adamkaus ir švietimo ministrės R.Žakaitienės kalbose) neišgirdau raginimo, jog šią reikšmingą dieną reikėtų nueiti į bažnyčią švęsti Eucharistiją, kad Kristus, Aukščiausiasis žmonijos Mokytojas, palaimintų mokytojus ir moksleivius, jų pastangas ir darbą.
Nejaugi Kristus, kuris yra tobuliausias Meilės ir Gėrio Mokytojas, šiuolaikinei Lietuvos mokyklai nereikalingas?
Stebėjau tolėliau stovinčius moksleivius, kurie visiškai nesiklausė, vaikštinėjo aplinkui, garsiai šūkaudami, stumdėsi. Išsipusčiusios lyg televizijos žvaigždės mergaitės apnuogintais pilvais kvatojo, taip norėdamos atkreipti į save dėmesį. Įspūdis toks, tarytum moksleiviams po ilgos vasaros mokykla nemiela ir nepatraukli. Gal tai atsakas į mokytojų abejingumą doriniam mokinių auklėjimui: ko išmokėte, tą ir turite. Vargu ar mergaitėms apskritai aiškinama, kad į mokyklos iškilmes nedera eiti akį rėžiančiai apsirengusioms, nes mokykla mokslo šventovė, ne pliažas. Visur ir visada kiekvienas moksleivis turi žinoti, jog jis atstovauja savo mokyklai, todėl savo apranga privalo gerbti save ir aplinkinius. Elementarus moralės supratimas reikalauja, jog derėtų rengtis taip, kad neįžeistų tų moksleivių, kurių tėvai gyvena iš labai kuklių pajamų. Reikėtų pagalvoti ir apie tuos, kurie neturi tėvo ar motinos arba yra dar sunkesnės dalios vaikai.
Moksleiviai neturi jausti nelygybės. Priešingu atveju mokinių tarpusavio bendravimas komplikuosis: nebus apsieita be pykčio ir neapykantos, ko mokykloje neturėtų būti. Ne paslaptis, jog kukliau apsirengusius mokinius turtuolių vaikai išjuokia, erzina, pravardžiuoja. Tai atsiliepia psichikai, vaikas ima nepasitikėti savimi, bijo save išreikšti. Atsiranda nepasitikėjimas aplinkiniais. Gerai, kad jautrus, pastabus ir supratingas pedagogas (tokių, deja mažuma) ne tik mato, bet ir stengiasi padėti skriaudžiamiems mokiniams ir nukreipti auklėtinius reikiama kryptimi.
Labai skaudu, kad tėvai priversti patys spręsti mokykloje iškilusias problemas. Vienas pažįstamas paauglio tėvas neapsikentęs atėjo į mokyklą ir padarė savo teismą, nes mokytojai niekuo negalėjo padėti terorizuojamam ir mušamam jo sūnui.
Iki kokių kraštutinumų prieinama, kai į paskutinę vietą nustumiamas tikėjimas, Didysis Mokytojas Kristus? Be privalomų tikybos pamokų vaikai nuslysta į nežinią, lengvai pasiduoda įvairioms pagundoms ir blogiui. Kol vaikas nesubrendęs, jis turi būti supažindinamas su Dešimčia Dievo įsakymų, kurie turi tapti dorovės pagrindu.
Mieli tėveliai ir mokytojai, eikite su savo vaikais ir auklėtiniais į bažnyčią, kur jūsų laukia Kristus, norintis padovanoti gausybę malonių. Apsaugokime vaikus nuo pykčio, neapykantos ir kitų blogybių. O svarbiausia nuo puikybės, kuri yra visų nuodėmių pradžia.
Rodykime kilnumą ir taurumą. Ar negalėtų tokie prekybos centrai, kaip Akropolis, Babilonas ir kiti finansiškai paremti mokyklas ir sunkiai besiverčiančius? Juk tėvai, įsigydami reikalingas mokyklai prekes, palieka daugybę pinigų. Ar negalėtų televizijos žvaigždės, mūsų milijonieriai padaryti to paties? Gėda buvo žiūrėti ir klausytis, kai tokia turtuolė I.Valinskienė giriasi, jog už pusketvirto tūkstančio litų nusipirkusi katę ir už jos priežiūros priemones moka panašiai.
Esame tokia maža, nykstanti tauta ir nesugebame vieni kitų atjausti, mylėti, paremti. Reikėtų sutelkti visas jėgas, kad išgelbėtume jaunimą nuo žalingų įpročių, ištrauktume iš alkoholio, narkotikų liūno. Tik su Dievu nugalėsime blogį. Branginkime tikėjimą ir per jį tapkime mylinčiais Dievą vaikais.
Tuomet nestebinsim pasaulio gausiomis žmogžudystėmis, savižudybėmis, skyrybomis, seksomanija.
Eikime su Kristumi. Eikime ir nebijokime tų, kurie šaiposi ar kitaip pravardžiuoja, kurie nesuvokia, kaip jie patys yra toli nuo tiesos. Rodykime ištikimybę Kristui ir tarpusavio meilę.
Aldona BUTKEVIČIENĖ
Panevėžys
© 2006 XXI amžius
|