Ar ne per daug sau leidžiame?
Paėmiau naujai išleistą Vytauto V.Landsbergio knygą Obuolių pasakos. Knyga spalvinga, gražiai išleista, bet pats turinys mane nuliūdino ir suneramino. Knyga skirta jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams, leidžiama jau trečią kartą, vadinasi, turi paklausą. Įvade autorius rašo: Juk visa žmonijos istorija prasidėjo nuo tada, kai Adomas, Ievos paragintas, atsikando uždrausto obuolio ir užspringo
Kadangi obuolys nuo obels rieda netoli, tai ir mes nuo Adomo netoli tenuriedėjome mėgstame obuolius ir šiandien
Linkiu gero apetito.
Tai skamba ironiškai, bet ar galima kalbėti apie Biblijos teiginius su pašaipa?.. Ir tai pateikiama vaikams kaip pasaka.
Ir pamatė obelis, kad po pievą, esančią aplink ją, vaikšto ponas Dievas (ponas?!) su kažkokiais dviem nuogais žmogeliais. Kai jie priėjo prie obels, Dievas tiems dviem pasakė:
- Tai va, Adomai ir Ievute. Galit čia žaisti ir džiaugtis, viską daryti leidžiu tik
šiukštu nevalgykit obuolių nuo šios obels, nes tai Pažinimo medis. O Pažinimo vaisiai saldūs, bet šaknys karčios.
Ir dar toliau šaipomasi iš Šventojo Rašto Pradžios knygos. O mes abejingai perkame ir skaitome. Surenkime akciją nepirkti V.V.Landsbergio knygų! Aš taip ir padarysiu, neremsiu nė vienu centu. Norėčiau, kad šia tema kas nors parašytų komentarą.
R.MARTINAITIENĖ
Garliava
© 2006 XXI amžius
|