|
Pamatykime ir šalia esantį
Visi norime dėmesio, supratimo, bet labiausiai jo tikimės iš dvasininkų. Kiekvienoje parapijoje yra nelaimingų vaikų, nelaimingų tėvų. Kokia nelaimė matyti kasdien girtus tėvus, kai namuose stinga duonutės, šilumos, kai aplink tik girtų šūkaliojimai ir nešvankybės. Vaikai tai matydami kenčia. Bet paklauskime, ar myli mamą, tėtį. Atsako taip, bet labai norėtų, kad jie negertų. Pažvelkime, kiek tokių nelaimėlių! Valdžia jais nesirūpina, mokykla taip pat. Man atrodo, kad viską galima įveikti. Reikia gelbėti vaikų tėvus, kad jie išbristų iš to nelemto liūno.
Viena labai simpatiška moteris pasakojo, kad ji labai stipriai gėrė, neteko darbo, vos neprarado šeimos. O ant kojų jai atsistoti padėjo kunigas.
Kaip gražu būtų, kad daugiau kunigų imtųsi tokios šventos misijos. Sakysit, o ką galima padėti girtuokliui, kuris dažniausiai viską būna praradęs. Šilto viralo, pamokančio, nuoširdaus žodžio jiems reikia. Būkime geraširdžiai, kad ir koks būtų žmogus, linkėkime jam gero. Tuomet ir saulė skaisčiau visiems švies. Matykime ne vien tik save, bet ir aplink esančius ir labai vargstančius.
Ieva S.
Akmenė
© 2006 XXI amžius
|