Pirmasis puslapis
Atmintis
Credo
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Pasaulis
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Gyvenimas ir mokslas su Aukščiausiojo palaima

Faustas MEIŽENIS

Kun. Darius Trijonis Ponzos saloje

Žvilgsnis į Italijos Ponzos miestą

Telšių Vincento Borisevičiaus katalikiškoji gimnazija gali pasidžiaugti, kad tarp jos buvusių auklėtinių jau yra ir pirmasis mokslų daktaras. Tai kunigas Darius Trijonis, baigęs gimnaziją kartu su kitais pirmosios laidos abiturientais. Apie mokslus, dabarties ir būsimus darbus ir kalbėjomės su Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos dėstytoju kun. dr. D.Trijoniu.

D.Trijonis gimė 1973 metais Telšiuose. Į katalikiškąją gimnaziją atėjo iš dabartinės Telšių „Atžalyno „ vidurinės mokyklos baigiamosios klasės. Baigęs gimnaziją, 1991 m. įstojo į atkurtą Telšių kunigų seminariją, kurią baigė 1996 metais. Tai buvo trečioji kunigų laida atkurtoje seminarijoje. Gavęs diakono šventimus, vienerius metus pastoracinį darbą dirbo Palangoje. Įšventintas į kunigus, vyskupo Antano Vaičiaus buvo išsiųstas studijuoti į Romą. Ten popiežiškajame Laterano universitete baigė licenciatą ir įgijo pastoracinės teologijos licenciato laipsnį.

1999 metais grįžo į Telšių kunigų seminariją ir pradėjo dirbti prefektu. Po trejų darbo seminarijoje metų vėl išvyko į Romos Alfonsianumo moralinės teologijos akademiją, kur šių metų kovo 30 d. apgynė Moralinės teologijos daktaro disertaciją. Pasak kun. D.Trijonio, Romoje yra apie 10 katalikiškų universitetų, institutų su turtingomis bibliotekomis, kuriuose studijuoja studentai iš įvairių pasaulio šalių.

Paklaustas, kodėl pasirinko būtent šią akademiją, kun. D.Trijonis atsakė: „Alfonsianumo moralinės teologijos akademija pasižymi senomis moralinės teologijos tradicijomis, nes jai vadovauja ir darbuojasi vienuoliai redemptoristai, kurių įkūrėjas buvo šv. Alfonsas Liguoris, parašęs daug veikalų moralinės teologijos temomis. Ir dabar šie vienuoliai gana aktyviai darbuojasi Bažnyčios gyvenime, pasauliniu mastu organizuoja įvairias konferencijas svarbiais etiniais klausimais, dėsto kituose pasaulio universitetuose, padeda rengti svarbius Bažnyčios dokumentus. Džiaugiuosi, kad Viešpats suteikė tokią galimybę Telšių vyskupo Jono Borutos siuntimu pasisemti žinių minėtoje akademijoje“.

Rašant daktaro disertaciją, tenka daug prabūti bibliotekose renkant medžiagą. Kiekviename universitete skirtingas laikotarpis daktarinėms studijoms ruoštis. Minėtoje akademijoje jis yra apribojamas septynerių metų terminu. Jeigu reikia daugiau laiko, būtina kreiptis į rektorių dėl termino pratęsimo. Per tą laiką studento pasirinktos temos kiti doktorantai negali analizuoti.

Nors tas laikas atrodo ir ilgokas, bet, intensyviai dirbant, darbas parašomas per dvejus trejus metus. Italai kunigai dažniausiai daktaro disertacijas rašo neatsitraukdami nuo tiesioginio darbo, o atvykusiems mokytis iš svetur yra lengviau, nes jie gali labiau įsigilinti į studijuojamą dalyką ir daugiau laiko praleisti bibliotekose. Parapijos klebonai tiek laiko mokslams skirti negali.

Pašnekovas sakė pažįstąs italų kunigą, su kuriuo kartu pradėjo rašyti disertacijas, tačiau italas dar ir dabar savo darbą teberašo ir vis kartoja, jog kitais metais jį jau baigs. Nieko nuostabaus, kad jis tiek užtruko, nes ant jo pečių guli nemaža Milano parapija.

Kun. D.Trijonis daug laiko praleido specializuotose bibliotekose. Jis pasirinko temą „Solidarumas su imigrantais. Etinis-pastoracinis aspektas“. Darbui vadovavo du profesoriai: airis ir italas. Kodėl pasirinko šią temą? Iš dalies lėmė Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą. Domintis, kokios problemos yra vienos aktualiausių Europoje, buvo pastebima naujai atvykusių iš kitų šalių asmenų integracijos bei priėmimo naujoje aplinkoje problema. Kitas labai svarbus aspektas senosiose Europos valstybėse – tai esančio kultūrinio bei dvasinio mentaliteto formavimasis naujoje imigracijos procesų įtakojamoje terpėje. Ne veltui dar ne taip seniai Bažnyčia ragino rengiamoje Europos Konstitucijoje akcentuoti krikščionybės indėlį į Europos mentaliteto formavimą, nes be šaknų ir tradicijos labai lengva prarasti savo tapatybę. Taigi noras pažvelgti iš arčiau į besiformuojančios Europos dvasinį ir kultūrinį bruožus, į naujas iškylančias problemas ir visa tai įvertinti remiantis Bažnyčios mokymu paskatino imtis šios temos. O paplušėti teko nemažai. Kun. D.Trijonis dėkingas Aukščiausiajam už Jo pagalbą, kitaip neįmanoma per trumpą laiką visą medžiagą aprėpti ir susisteminti. Nemažai valandų praleista Emigracijų studijų centre, nes čia sukaupta didelė 44 tūkst. knygų ir straipsnių turinti biblioteka, kurioje ypatingas dėmesys skirtas imigracijos ir emigracijos temoms. Rašant darbą teko lankytis ES būstinės Italijos skyriaus bibliotekoje, kurioje skaitytojų registracija ypač griežta. Jeigu ten nebūtų pavykę gauti informacijos, būtų reikėję jos ieškoti pagrindinėje ES būstinėje Strasbūre, nes vienas iš darbo punktų buvo apžvelgti ES svarbiausius dokumentus, kuriuose kalbama apie migraciją ir pateikti tų dokumentų etinį vertinimą.

Anot D.Trijonio, atvykęs rašyti disertacijos susidūrė su keliomis problemomis: trukdė kalbos barjeras ir pasirinktos skirtingos licenciato ir doktorato studijų kryptys. Darbą galima rašyti italų ir kitomis pagrindinėmis pasaulio kalbomis. Daugiau nei pusė baigiamųjų darbų rašoma ne itališkai.

Lietuviams studentams pradėti studijas sunkiau, nes bet kuriuo atveju reikia pakankamai mokėti nors vieną užsienio kalbą. Tiek studentai, tiek dėstytojai privalo mokėti italų kalbą. Tačiau, iškilus sunkumams, studentas gali pasirinkti dėstytoją, kalbantį vokiškai, angliškai ar kita pagrindine pasaulio kalba. Įdomu tai, kad per paskaitas dėstoma itališkai, o per egzaminus atsakinėti galima kita kalba, žinoma, ta, kurią supranta dėstytojai. O jie, pasirodo, privalo mokėti po kelias kalbas.

Kun. D.Trijonio licenciato darbas – iš pastoracinės teologijos, o daktaro disertacija – iš moralinės teologijos srities. Tad prireikė papildomai išklausyti vienerių metų išlyginamuosius kursus. Šios papildomos paskaitos buvo naudingos, nes jų metu susipažino su studentais ir dėstytojais.

Paklaustas apie Katalikų Bažnyčios bendradarbiavimą su parapijiečiais, kunigas sakė, kad Italijoje aktyviai dirbama su įvairaus amžiaus žmonėmis. Čia nemažai dirbama su jaunimu „oratorijose“ – prie parapijų įkurtuose laisvalaikio centruose. Juose renkasi ir netikintis jaunimas, nes yra įvairių sporto kompleksų. Kartu leidžiant laisvalaikį ir bendraujant, bandoma juos pakviesti į Bažnyčios veiklą. Parapijose netrūksta jaunimo grupių: veikia gitaros grojimo kursai, futbolo mėgėjų, skautų grupės ir pan. Paprastai jaunimo veikla parapijoje užsiima vikaras. Jaunimui neretai organizuojami įvairūs savaitgalio renginiai, iškylos, bendravimo vakaronės. Keletą kartų tokiose iškylose su jaunimu teko dalyvauti ir kun. D.Trijoniui. Atmintyje gerai išlikęs epizodas, kai kalnuose, tarp bekraščių horizontų, kur dangus ir žemė susilieja, vienišoje kalnų koplytėlėje teko aukoti šv. Mišias.

Ekskursijos organizuojamos ne tik jaunimui. Veiklos nestinga ir pagyvenusiems žmonėms. Po šv. Mišių vyresnieji parapijiečiai sukviečiami į salę, kur jie gali pabendrauti, parodomas teatro spektaklis ar koncertas. Gan populiari parapijose Ligonių diena, kai parapijoje aukojamos šv. Mišios už sergančius ir kenčiančius parapijiečius. Tokių pamaldų metu bendruomeniškai Ligonių sakramentas teikiamas tiems, kurie jo prašo.

Studijuodamas lietuvis padėjo ir vietos kunigams. Pradžia buvo sunki dėl kalbos barjero, bet noras pamatyti ir pačiam patirti itališkos parapinės veiklos nugalėjo. Pirmąjį pamokslą italų kalba parašė šv. Kalėdų proga, tačiau paprašė vietinio diakono pataisyti stilių ir „suitalinti“ tekstą. Vėliau visa ta baimė liko praeityje, nes malonus parapijiečių priėmimas bei jų nuoširdumas padėjo gana gerai įaugti toje parapijoje trejiems metams. Laikui bėgant kartais tekdavo ir ekspromtu itališkai sakyti pamokslus. Per tą laiką teko itališkai tuokti, krikštyti ir teikti Ligonių sakramentą bei sekmadieniais aukoti šv. Mišias. Toje bažnyčioje sekmadieniais būdavo aukoja mos penkerios šv. Mišios. Parapijiečiai susiskirstę pagal jiems tinkamą laiką. Po šv. Mišių jie mėgsta dar pabendrauti, neskuba skirstytis į namus. Kavinėje išgeriama tradicinė kapučino kava, suvalgomas pyragaitis.

Teko lankyti parapijiečius ir namuose. Romoje per Gavėnią yra tradicija kviestis į šeimas kunigą laiminti namų, panašiai kaip Lietuvoje Advento metu yra kalėdojama. Prieš šventes kunigas paskelbia parapijiečiams apie būsimą lankymą. Paprastai lankomos visos šeimos, kurios yra parapijoje. Jei atsiranda, kad kas nenorėtų jo priimti, palieka raštą ant durų arba tiesiog jų neatidaro. Tačiau tokių nėra daug, dauguma italų kunigą noriai priima. Tai daroma tam, kad parapijos kunigai geriau susipažintų su parapijiečiais, žinotų, kiek jo parapijoje yra ligonių, kuriuos reikia aprūpinti sakramentais. Kartais kunigui per vakarą tenka aplankyti net kelias dešimtis šeimų.

Studijuojant teko pakeliauti po Italiją, apsilankyti žymiose piligriminėse vietose: Asyžiuje, Pompėjos ir Loreto šventovėse, prie Tėvo Pijaus kapo. Italija visada žavėjo nuostabia gamta. Apsilankyta Sicilijoje, užkopta ant Etnos ugnikalnio, Sardinijos saloje ir kitur. Jei reikėtų pasakyti, kokia vieta labiausiai patiko, būtų labai sunku, nes visur pamatė kažką nauja ir ypatinga. Palyginus su tuo, ką siūlo Lietuvos kelionių agentūros, kurios organizuoja į Italiją keliones, tai tėra tik mažytė dalelė to, ką būtų galima gražaus pamatyti šioje šalyje. Galima sakyti, jog Italija dar daugumai lietuvių mažai pažįstama. Labai įspūdingos italų šventės, kurios dažnai sujungiamos su miestelių atlaidais. Minimos ne tik šventųjų, bet taip pat ir derliaus nuėmimo šventės: vynuogių, valgomųjų kaštonų, kalnų grybų „Tartiufo“ ir daug kitų įvairiausių renginių. Miesteliai, kurie įsikūrę prie jūros, dažnai organizuoja jūros šventes, įvairių žuvų patiekalų degustaciją. Tos šventės labiau suartina žmones, leidžia pajusti jiems tos vietovės ar miestelio svarbą.

Nors Alfonsianumo akademijoje studijuoja apie 300 studentų iš viso pasaulio, iš Lietuvos kun. D.Trijonis tuo metu buvo vienintelis. Prieš keletą metų ten mokėsi kun. A.Kanapka iš Vilkaviškio vyskupijos ir dabartinis Kauno vyskupas augziliaras Jonas Ivanauskas. Kadangi akademijoje nėra daug studentų, ten vyrauja šeimos atmosfera, dėstytojai ir studentai vieni kitus pažįsta. Visus suartina bendros išvykos, agapės, mokslų metų pradžios šventės.

Telšių vyskupijoje moralinės teologijos daktaro laipsnį, be kun. D.Trijonio, turi ir kun. Visvaldas Kulbokas, jį gavęs kitame Romos universitete ir dabar dirbantis Vatikano diplomatinėje tarnyboje bei Apaštalinės nunciatūros Libane sekretoriaus padėjėju.

Šiuo metu kun. D.Trijonis dėstytojauja Telšių kunigų seminarijoje ir eina vicerektoriaus pareigas. Nuo šio rugsėjo pradėjo dėstyti ir Klaipėdos universiteto Katechetikos katedroje.

Telšiai

© 2006 „XXI amžius“