Atnaujintas 2006 rugsėjo 22 d.
Nr.71
(1471)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Savaitgalio piligrimystė – dvasingumo dovana

Inesė RATNIKAITĖ

Žygio Kryžių kalnas-Šiluva pradžia

Į Šiluvą nešta Švč. M.Marijos
su Kūdikiu statulėlė
Česlovo Karženausko nuotraukos

Giesmės ir dainos padėjo
nejausti nuovargio

Šį rugsėjį jau ketvirtą kartą piligrimai maldomis, giesmėmis, apmąstymais, bendromis ir asmeninėmis intencijomis sujungė Kryžių kalną su Šiluva. Šie kasmet organizuojami žygiai – tai ir popiežiaus Jono Pauliaus II viešnagės Lietuvoje priminimas, ir Dievo Motinos Marijos gimtadienio pagerbimas. Kasmet šie žygiai darosi vis populiaresni. Šiemet, organizatorių teigimu, dalyvavo 902 piligrimai iš visos Lietuvos. Jau antri metai atvyksta moksleivių grupė iš Lenkijos – Punsko. Šiemet einančius piligrimus kalbino, filmavo žiniasklaidos atstovai iš Latvijos, teigdami, jog kitais metais žygyje būtinai dalyvaus ir latvių grupė.

Piligriminis žygis prasidėjo rugsėjo 8 dieną 12 val. Iš pradžių apniukęs, karts nuo karto prakiurstantis dangus visgi neišgąsdino maldininkų. Prie Kryžių kalno visi jautėsi pakiliai nusiteikę. Žygio organizatorius Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis buvo sutiktas entuziastingais plojimais. Šiek tiek užtruko, kol Šiaulių vyskupijos kancleris kun. Remigijus Čekavičius visus maldininkus surikiavo į darnią koloną. Su savo vėliavomis, plakatais rikiavosi parapijų, mokyklų, organizacijų atstovai. Džiugiai kolonon stojo moksleiviai, gimnazistai, studentai, mokytojai, kunigai, choristai, skautai, sveikuoliai, seminaristai, apie 60 karių bei kiti įvairiausių profesijų žmonės, nusprendę savaitgalį paaukoti Dievo garbei, dvasios tobulinimui bei artimo meilei.

Galiausiai – paskutiniai vyskupo nurodymai, muzikinio projekto „Meilės kelionė“ vadovo Elijo perduoti linkėjimai iš Šventosios Žemės, kvietimas melstis už taiką, Meškuičių seniūnės sveikinimai, įdėtas lauknešėlis kelionei, daudytės garsai, skelbiantys žygio pradžią.

„Viešpaties palaima visada telydi mus“ – tai pirmoji giesmė, su kuria piligrimai pradėjo savo kelionę. Tiek ši, tiek daugelis kitų pačių įvairiausių giesmių ir dainų teikė jėgų ir ištvermės keliaujantiems, skelbė sutiktiesiems, kaip smagu būti Dievo vaiku, Kristaus mokiniu, kokia nuostabi Dievo karalystė, o svarbiausia, kad į ją kviečiamas kiekvienas. Giesmes keitė rožinio maldos, susikaupimas, litanijos.

Kiekvienai dienai buvo skirti apmąstymai, padedantys įsigilinti į gyvenimus tų, kurių svarbiausias tikslas buvo Dievo valios vykdymas. Pirmąją dieną buvo apmąstomas šv. Dominyko Savio troškimas kuo greičiau tapti šventu. Jis miršta dar neturėdamas penkiolikos metų. Panašus amžius ir daugelio į Šiluvą keliavusių piligrimų.

Antroji žygio diena prasidėjo gana anksti. Piligrimai kėlėsi septintą ryto. Šiai dienai skirti mąstymai – apie šv. Žanos Beretos Molos pasiryžimą paaukoti savo gyvybę dėl kūdikio. Su šia tema buvo susijęs ir pusę aštuntos aukojamų šv. Mišių pamokslas. Eucharistijai vadovavęs Šiaulių ganytojas kvietė jaunimą nebijoti daryti ryžtingų sprendimų, atsakingai kurti šeimas, besiremiančias tikėjimo pagrindu.

Trečiąją, paskutinę žygio dieną dalyviai gilinosi į palaimintosios Motinos Teresės iš Kalkutos gyvenimo piligrimystę, joje patirtus sunkumus. Dar geriau tai padėjo suprasti nuospaudos ir tam tikri patirti nepatogumai. Tačiau nusiminusių ar norinčių pasukti atgal nebuvo. Entuziazmą žadino sutiktų žmonių nuoširdus gerumas ir palaikymas. Netoli Rėkyvos su lietuviška duona sveikino Rėkyvos bendruomenė bei seniūnė Vaida Čelkienė. Dosnumu vienas kitą viršijo sodiečiai, laukę keliauninkų su vaisiais, sūriu, medumi, netgi – pieno ąsočiu ar poezijos posmais.

Dvasinės ir fizinės atgaivos stotelės buvo pakeliui aplankytos bažnyčios, nuoširdus pasitikusių klebonų žodis, Švenčiausiojo Sakramento garbinimas. Daug prie žygio sėkmės prisidėjo Lietuvos kariuomenė. Apie 30 karių iš Ruklos, Panevėžio bei Marijampolės batalionių rūpinosi maitinimu, palapinėmis, apšvietimu, vandeniu, daiktų gabenimu.

Dainomis bei giesmėmis nakvynės vietose piligrimus sutiko projekto „Meilės kelionė“ muzikantai, atvykę iš Izraelio bei Vokietijos. Jie dalyvavo žygyje savo maldomis ir ne tik. Vakarais pavargusių piligrimų laukdavo jų koncertas. Vokiečiai, žydas, austrė bei arabai dainavo apie taikos troškimą, teisę gyventi, Dievo ieškojimą, broliškumą. Smagios angliškai, arabiškai ir hebrajiškai dainuojamos dainos padėjo pamiršti nuovargį.

Rugsėjo 10-osios popietę, giedodami giesmes Marijai, piligrimai įžengė į Šiluvą. Šiltai juos sutiko į atlaidus atvykę tikintieji. Prie Jono Pauliaus II namų pasitiko kunigų bei vyskupų būrelis. Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius džiugiai sveikino atvykusius piligrimus, kartu su visais ėjusį Šiaulių ganytoją, kvietė kartu švęsti Eucharistijos slėpinį. Šv. Mišios buvo aukojamos 16 val.

Kaip pamoksle sakė Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, savaitgalio piligrimystė pareikalavo ir kantrybės, ir pastangų, ir pasiaukojimo. Taip pat tai buvo ir „kelių dienų dvasingumo ir žmogiškos brandos mokykla“. Tačiau jos metu gautos dvasinės dovanos „daug brangesnės ir vertingesnės, kartu daug vaisingesnės jūsų sielose ir jūsų gyvenime, nes ne tik per auką pasiektos, bet ir priimtos nuolankia, Dievui ir artimui atvira širdimi, o tokią širdį turėti padeda broliai ir seserys Kristuje, einantieji kartu“, – sakė Vilkaviškio ganytojas, siedamas nueitą kelią su sunkumais, kuriuos patyrė Mergelė Marija savo gyvenimo piligrimystėje. Ganytojas priminė, jog kiekvieno pašaukimas – kartu su Marija įsitraukti į išganymo plano vykdymą. Eucharistijai vadovavo arkiv. S.Tamkevičius. Koncelebravo Šiaulių bei Panevėžio vyskupai ir kunigai.

Po šv. Mišių piligrimai plojimais dėkojo visiems, prisidėjusiems prie šio žygio organizavimo ir įgyvendinimo. Gausiausi, ilgiausi aplodismentai buvo skirti vysk. E.Bartuliui, kuris visą kelią ėjo kartu, apie kurį būriavosi mažiausieji piligrimai, kuris, kaip ir visi kiti, miegojo kareiviškoje palapinėje, iš kurio kelionės metu buvo sulaukta daugiausia padrąsinimo žodžių, paguodos, pagyrimų, entuziazmo. Skirstėsi žygio dalyviai pasižadėję būtinai susitikti kitais metais.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija