Pirmasis puslapis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Retai lankomuose bokštuose – drėgmė ir kirmgraužos

Juozas VYŠNIAUSKAS

Kanauninkas Petras Merliūnas ir nebijantis aukščio Petras Briedis Alfonso BAUŽIO ir autoriaus nuotraukos

Tik taip pasilipus galima nuo bokšto viršūnės nukelti kryžių arba jį grąžinti į vietą

Iš sijos byra kirmgraužos

Šiemetinę karštą vasarą vietos gyventojai ir bet kuris prašalaitis galėjo pastebėti ant Aleksandrijos (Truikinų) Jėzaus Nukryžiuotojo bažnyčios bokšto kryžiaus krepšyje kabantį vyrą ir kažką darantį. Dar įdomiau tapo, kai po poros mėnesių šis retai pasitaikantis reginys pasikartojo Skuode, ant Švč. Trejybės bažnyčios vieno bokšto viršūnės.

Prieš porą metų šiose parapijose pradėjęs klebonu dirbti kanauninkas Petras Merliūnas ne iš karto pastebėjo kritišką bokštų būklę. Todėl pirmiausia ėmėsi šiltinti gyvenamųjų patalpų betonines grindis ir lubas, sandarinti langus. Po to tvarkė bažnyčiose vietas, labiausiai krentančias į akis. Po kelių apsilankymų bokštų viršutiniuose aukštuose suprato, jog ilgiau laukti nebegalima. Jis juokaudamas kalbėjo: „Be reikalo lipau – tik rūpesčių ir darbų sau prisidariau“.

Tvarkyti bažnyčios bokštus – sunku ir rizikinga. Bet kas tokio darbo nesiims, neatliks. Gal ir dėl šios aplinkybės jų būklė dabar tokia apverktina. Klebonas išsikvietė iš seniau pažįstamą, drąsų ir nagingą vyrą Petrą Briedį. Tad pirmiausia jo ir pasiteiravau apie Aleksandrijos bažnyčios bokštą, jame atliktus darbus.

Ši akmeninė šventovė pastatyta 1878 metais, yra nedidelė, vieno bokšto. Jo sijos, laikančios stogo konstrukcijas, buvusios ne bet kokios, o ąžuolinės. Abu su kanauninku stebėjęsi, kaip jos galėjo supūti. Pasirodo, pro surūdijusią ir skylėtą stogo skardą seniai varvėjęs vanduo, kuris dėl blogos ventiliacijos niekada čia neišgaruodavo, neišdžiūdavo.

Įstatyti naujas sijas vietoje supuvusių buvę gana sunku, nes bokštelyje labai mažai vietos apsisukti, dirbti. Meistras pakeitęs skardą, ją nudažęs. Nuvalęs ir nudažęs metalinį kryžių.

Kai susitikau su P.Briedžiu, jau buvo suremontuotas ir Skuodo bažnyčios šiaurinis bokštas, kurio medinės konstrukcijos geriau išsilaikė nei pietinio bokšto konstrukcijos. Tačiau ir jame, kai pajudinęs apie 100 kilogramų sveriantį metalinį kryžių, jį laikanti medinio stulpo viršūnė sutratėjusi. Tokio svorio kryžių per plačią skardos kepurę buvę sunku nuleisti, dar sunkiau pakelti. Smailuose bokštuose tokius darbus atlikti lengviau.

Į 16 cm storumo rąsto galą, perskrostą pusiau, buvo įstatyta 4 cm skersmens kryžiaus apatinė dalis. Visiškai laisvo metalinio žiedo nebegalėję įveržti nei varžtu, nei tebebuvusiais mediniais kyliais. Kryžių laikantį stulpą pakeitę. Jį ir kitas medines atramas impregnavę. „Viršutinį bumbulą padariau be medinio pagrindo, kaip kad buvo, o tuščiavidurį, – kalbėjo Petras. – Nuvalytas, nugruntuotas ir nudažytas kryžius bei skarda dabar aiškiai skiriasi nuo pietinio bokšto – iš toliau gerai matyti“.

Kanauninkas, paklausęs, ar nebijau aukščio, pakvietė lipti į šiaurinį bokštą. Pasiekėme priešpaskutinę aikštelę. Stabtelėjau, nes nuo čia į viršų toliau kilo tik paprastos kopėčios. Bažnyčių stogais vaikštantis Petras, sekęs iš paskos, paragino nebijoti – kopėčias sukalęs naujas ir pastatęs vietoje sutrūnijusių, kuriomis ir jis nebedrįsęs kopti.

Dairomės paskutinėje bokšto aikštelėje. Jis per Antrąjį pasaulinį karą buvęs apgriautas. Remonto metu mūro darbai atlikti paskubomis, grubokai. Ne geriau atrodė ir konstrukcijos. Kirvio ašmenys minkštai smigo į sijas, iš kurių dulkėdama biro vabaliukų sugraužta mediena. Be to, jos, turėjusios būti tvirtu pagrindu visam bokšto stogui su kryžiumi, įstatytos perpus plonesnės, nei turėtų būti, tad visiškai nebeatlieka savo vaidmens. Visa bokšto kepurė laikosi tik ant mūro karnizo.

Šio bokšto remontui reikės daug daugiau geros medienos, kurios ieškoma, lėšų ir laiko. Šventoriuje dar apžiūrėjome virš altoriaus esantį stogą, stogdangtyje padarytą ventiliacijos kaminėlį. Tokius kaminėlius ketinama įmontuoti ir bokštų stogdangčiuose, pro kuriuos išlendama ant stogo.

Kan. P.Merliūnas susirūpinęs parodė, kad pradėjęs rūdyti ir bažnyčios stogas, kurio skarda nė karto nedažyta. Ją taip pat būtina nuvalyti, nugruntuoti ir nudažyti.

Pasidomėjęs, ar bažnyčių inžinerinė, architektūrinė būklė fiksuojama kokiame nors žurnale, kad kitas atkeltas kunigas be rūpesčių iš jo sužinotų, kokie darbai jo naujojoje vietoje laukia, išgirdau neigiamą atsakymą. Apie atliktus remonto darbus informuojama tik kurija.

Skuodo rajonas

© 2006 „XXI amžius“