Pirmasis puslapis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Įkvepiantis naujų šventųjų liudijimas

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI laimina į kanonizavimo iškilmes susirinkusius tikinčiuosius

Vėl iškeldamas dvasinio luomo narių šventumo pavyzdžius, popiežius Benediktas XVI praėjusį sekmadienį, spalio 15 dieną, Vatikano Šv. Petro aikštėje celebruotose iškilmėse kanonizavo vyskupą, diecezinį kunigą ir dvi seseris vienuoles, gyvenusius skirtingomis epochomis ir sąlygomis, tačiau vienodai ištikimai tarnavusius Bažnyčiai ir rodžiusius meilę vargstantiems ir kenčiantiems žmonėms. Šventaisiais buvo paskelbti: pasiaukojamai evangelizavęs tikėjimo persekiojimo laikotarpiu meksikiečių vyskupas Rafaelis Gvisaras Valensija (1878-1923), kurčnebylių apaštalas ir moterų vienuolijos įkūrėjas italų kunigas Filipas Smaldonė (1848-1923), dvi seserys vienuolės – italė Roza Venerini (1656-1728) ir prancūzų kilmės amerikietė Teodora Geren (1798-1856) – irgi įkūrusios vienuolių bendruomenes, žinomos švietėjiška ir misijine veikla.

Karalienės Elžbietos II valstybinis vizitas Lietuvoje

Prezidentas Valdas Adamkus ir karalienė Elžbieta II dalyvavo vainikų padėjimo ceremonijoje prie Žuvusiųjų kovoje už nepriklausomybę paminklo Antakalnio kapinėse

Pirmadienio vakare atvykę į Lietuvą Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II su vyru Edinburgo hercogu Filipu čia su valstybiniu vizitu lankėsi iki trečiadienio ryto. Per visą dvišalių santykių istoriją tai buvo pirmasis monarchės vizitas Lietuvoje. Iš Lietuvos karališkoji pora išvyko į Latviją, o paskui – į Estiją.

Lietuviškų giesmių skambesys Vokietijoje

Inesė RATNIKAITĖ

Šv. Cecilijos religinės sakralinės muzikos ansamblio nariams malonu buvo girdėti prof. Vytauto Landsbergio įvertinimą – jis pagyrė turtingą meninę programą, gerai atsiliepė apie profesionalų kūrinių atlikimą

Šv. Cecilijos religinės sakralinės muzikos ansamblis senąsias kantičkines lietuvių giesmes populiarina tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. „Širdyje esame giesmių giedotojai“, – sako ansamblio vadovė Rolanda Kalakauskienė, tačiau, vykstant į svetimą šalį, pasižvalgoma ir lietuviškojo folkloro lobyne. Giesmės koncertų metu išradingai derinamos su liaudies dainomis, melodijomis, šokiais, žaidimais. Klausytojus ypač patraukia senieji muzikos instrumentai: daudytės, skudučiai, ragai, tekšlės, šiaudo birbynės. Praėjusių metų lapkritį ansamblis koncertavo Londone. Šiais metais vyko į Vokietiją.

Retai lankomuose bokštuose – drėgmė ir kirmgraužos

Juozas VYŠNIAUSKAS

Kanauninkas Petras Merliūnas ir nebijantis aukščio Petras Briedis Alfonso BAUŽIO ir autoriaus nuotraukos

Šiemetinę karštą vasarą vietos gyventojai ir bet kuris prašalaitis galėjo pastebėti ant Aleksandrijos (Truikinų) Jėzaus Nukryžiuotojo bažnyčios bokšto kryžiaus krepšyje kabantį vyrą ir kažką darantį. Dar įdomiau tapo, kai po poros mėnesių šis retai pasitaikantis reginys pasikartojo Skuode, ant Švč. Trejybės bažnyčios vieno bokšto viršūnės.

Prieš porą metų šiose parapijose pradėjęs klebonu dirbti kanauninkas Petras Merliūnas ne iš karto pastebėjo kritišką bokštų būklę. Todėl pirmiausia ėmėsi šiltinti gyvenamųjų patalpų betonines grindis ir lubas, sandarinti langus. Po to tvarkė bažnyčiose vietas, labiausiai krentančias į akis. Po kelių apsilankymų bokštų viršutiniuose aukštuose suprato, jog ilgiau laukti nebegalima. Jis juokaudamas kalbėjo: „Be reikalo lipau – tik rūpesčių ir darbų sau prisidariau“.

Parapijos kluonelyje atidarytas Rimorystės muziejus

Justinas ADOMAITIS

Muziejaus atidarymas (iš kairės): bendruomenės „Veiverių kraštas“ pirmininkė Ona Skučienė, kun. Kazimieras Skučas, Veiverių seniūnas Vaclovas Ramanauskas (su skėčiu) ir VDU dėstytojas kanauninkas Kęstutis Žemaitis

Veiveriuose (Prienų r.) atidarytas ilgamečio parapijos klebono kun. Kazimiero Skučo pagamintų brikų, važių ir pakinktų, tai yra Rimorystės muziejus. Juo rūpinsis ir kolekcijos savininkas, ir bendruomenė „Veiverių kraštas“. Parapijos kluonelyje įrengtą muziejų pašventino Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas kanauninkas Kęstutis Žemaitis, geriausios kloties krašto kultūrinio paveldo puoselėtojams linkėjo Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė, Veiverių seniūnas Vaclovas Ramanauskas, Mauručių, Skriaudžių ir kitų seniūnijos bendruomenių atstovai.

Paminklas atkaklaus Lietuvos partizanų pasipriešinimo židinyje

Prie paminklo žuvusiems partizanams Barčiūnų kaime. Tarp iškilmių dalyvių (kairėje) – Dainavos apygardos vadas dim. kpt. Kazimieras Savičius; šalia paminklo, dešinėje – kun. Vytautas Insoda, žuvusiųjų artimieji, giminės

SEIRIJAI. Spalio 1 dieną į miestelį suvažiavo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) nariai – buvusių kovų bendražygiai, ryšininkai, žuvusių partizanų giminės, artimieji iš Kauno, Alytaus, Lazdijų, Veisiejų ir kitų gretimų vietovių. Švč. M. Marijos Škaplierinės bažnyčioje klebonas kun. Vytautas Juozas Insoda aukojo šv. Mišias už Dainavos apygardos partizanus Antaną Majauską-Pabėgėlį, Vladą Misiūną-Bijūną, Vytautą Kalvinską-Nevėžį, Juozą Vailionį-Bedalį, žuvusius 1950 m. rugsėjo 15 d. Barčiūnų kaime, taip pat už tos pačios apygardos ir Šarūno rinktinės vadą Juozą Gegužį-Diemedį, Bronių Šalaševičių-Žilvitį, štabo narį Bolių Vailionį-Narsuolį, štabo narį Algirdą Salinį-Skirmantą, Gediminą Urmanavičių-Pavasarį bei Stasį Krukonį-Žvaigždikį, kurie žuvo 1951 m. rugsėjo 27 d. Bestraigiškės miške.

Krikščioniškųjų Šeimų Karalienės paveikslo vainikavimo iškilmės

Kan. teol. lic. Andriejus SABALIAUSKAS

Iškilminga eucharistinė procesija aplink Žemaičių Kalvarijos Baziliką

Ypatingam ir labai svarbiam įvykiui – Žemaičių Kalvarijos stebuklingojo Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslo vainikavimui popiežiaus Benedikto XVI birželio 23 dieną Vatikane pašventintomis karūnomis visa Telšių vyskupija ruošėsi nuo liepos 23 dienos, kada vyskupijoje vyko Mariologinis kongresas.

Paveikslo vainikavimo iškilmių išvakarės buvo skirtos jaunimui. Šeštadienio, spalio 7 dienos, popietę į Žemaičių Kalvariją rinkosi katalikiškas jaunimas iš visos vyskupijos.

Lietuvos samariečiai Heseno žemėje

Lietuvos samariečiai prie Heseno žemės parlamento rūmų Vysbadene Vokietijoje

Lietuvos samariečių bendrijos valdybos nariai bei Vilniaus (pirmininkė Stasė Kaziūnaitė), Kauno (pirmininkas Mindaugas Vėlyvis), Jurbarko (pirmininkas Antanas Kazakevičius), Ukmergės (pirmininkė Jolita Stankaitienė) ir Varėnos (pirmininkė Janina Čepaitienė) skyrių pirmininkai, vadovaujami LSB prezidentės Laimutės Jusetienės, su atsakomuoju vizitu rugsėjį lankėsi Vokietijoje pas savo partnerius Kvedlinburge, Veterau, Karbene, Frydberge ir Vysbadene.

Suosto stebuklas

Bronius VERTELKA

Taip atrodo statoma Suosto bažnyčia

Biržų rajone, Suoste, prieš penkerius metus po gaisro pelenais virto Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia. Šiandien čia jau stovi nauja mūrinė šventovė.

Irgi nukentėjo nuo ugnies

Suoste parapijiečių lėšomis bažnyčia buvo pradėta statyti 1902 metais. 1907-aisiais Šv. Kazimiero dieną ji buvo pašventinta ir pavadinta Šv. Kryžiaus Išaukštinimo vardu. Tai buvo 27 m ilgio, 12 m pločio ir 30 m aukščio gotiško stiliaus pastatas. Antrojo pasaulinio karo metais jis stipriai nukentėjo. Parapijiečiai ant senų pamatų pastatė perpus mažesnę, gyvenamojo namo išvaizdos bažnytėlę, kuri 2001 m. spalio 12 d. sudegė.

Anksčiau mus slėgė diktatūra,
dabar – pinigai

Prisimenant Lietuvos didžiavyrio prel. Mykolo Krupavičiaus perlaidojimo iškilmes

Mons. Alfonsas SVARINSKAS,

Vyčio kryžiaus ordino kavalierius

Rugsėjo 23 dieną perlaidojome po ilgų tremties metų į Lietuvą visam laikui sugrįžusio Didžiojo lietuvio, valstybininko, visuomenininko prelato Mykolo Krupavičiaus žemiškuosius palaikus. Dėl okupantų kaltės priverstas kelis dešimtmečius gyventi ir dirbti tremtyje (išeivijoje), miręs 1970 m. gruodžio 4 d. JAV ir beveik keturiasdešimt metų ilsėjęsis lietuvių Šv. Kazimiero kapinėse Čikagoje, Didysis lietuvis grįžo amžiams į tėvynę. Tai džiugus įvykis mums, lietuviams, sulaukiusiems jo sugrįžimo į gimtąją žemę.

Nuomilžiai

Petras KATINAS

Anądien pensininkas Nr.1 per Nacionalinį radiją pasiskundė, kad jo didžiausių priešų – konservatorių – valdymo metais jis buvo izoliuotas nuo informacijos ir labai daug ko nežinojo, kas vyksta Lietuvoje, nors ir buvo jos Prezidentas. Kitaip tariant, buvo paverstas vos ne simboline figūra. Aišku, taip kalbėdamas apie neva buvusią savo izoliaciją, A.Brazauskas turėjo galvoje specialiai sukeltą triukšmą dėl prieš dešimtmetį įvykdyto buvusio VSD darbuotojo J.Abromavičiaus susprogdinimo. Nesvarbu, kad su šiuo vėl pripūstu antikonservatorišku balionu ėmė blaškytis eksprezidento nemėgstamas (bent jau žodžiais) buvęs Seimo pirmininkas A.Paulauskas.