Suosto stebuklas
Bronius VERTELKA
|
Gaisro nesuniokota varpinė
|
|
Iš kairės: suostiečiai aktyvioji
darbų organizatorė Regina
Simonavičienė su ištikimiausiais
parapijiečiais Onute Masoniene
ir Adomu bei Viktorija Jurginais
|
|
Taip atrodo statoma Suosto bažnyčia
|
Biržų rajone, Suoste, prieš penkerius metus po gaisro pelenais
virto Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia. Šiandien čia jau stovi
nauja mūrinė šventovė.
Irgi nukentėjo nuo ugnies
Suoste parapijiečių lėšomis bažnyčia buvo pradėta statyti 1902 metais. 1907-aisiais Šv. Kazimiero dieną ji buvo pašventinta ir pavadinta Šv. Kryžiaus Išaukštinimo vardu. Tai buvo 27 m ilgio, 12 m pločio ir 30 m aukščio gotiško stiliaus pastatas. Antrojo pasaulinio karo metais jis stipriai nukentėjo. Parapijiečiai ant senų pamatų pastatė perpus mažesnę, gyvenamojo namo išvaizdos bažnytėlę, kuri 2001 m. spalio 12 d. sudegė.
Pradžia buvo sunki
Mažai kas iš Suosto gyventojų tikėjo, kad bažnyčią būtų galima atstatyti. Užėjus pas kokį žmogų ir apie tai prakalbus, šis numodavo ranka: Pradėkit statyti, tada aukosiu. Tačiau atsirado geranoriškų žmonių. Atsiliepė jų iš kitų miestų ir rajonų, kuriems Suostas yra gimtinė ar ten palaidoti artimieji. Davė ir po du tris tūkstančius litų. Viena Biržų krašto gyventoja paaukojo net 13 tūkst. litų. Rozalimo klebonas kun. Anicetas Kisielius, prieš keletą dešimtmečių darbavęsis Suoste, dovanojo du tūkstančius litų. Taip per trejus metus buvo surinkta 51 tūkst. litų.
Patiko septintas projektas
Vilniuje gyvenančio Kazimiero Tamošėčio firma Nadruva pasišovė parengti bažnyčios projektą. Tik septintas jo variantas tiko suostiečiams. Bažnyčios pamatus kloti pradėjo Agluona, kitus darbus atliko Nuosvyra. Abi įmonės privačios, įsikūrusios Biržuose. Lėšomis rėmė rajono savivaldybė, Vyriausybė. Seimo nario Viktoro Rinkevičiaus šeima paaukojo tris tūkstančius litų. Krikščioniškai pasielgė įmonės, statybinių medžiagų pardavusios su nuolaida. Romualdas Masonas, Suoste gimęs, krikštytas ir dabar dirbantis Vilniuje, UAB Dogas direktoriumi, pažadėjo nemokamai sutvarkyti bažnyčios elektros įrangą.
Kaimo vedlė
Jeigu ne Regina Simonavičienė, tikriausiai Suoste nebūtų stovėjusi bažnyčia, neabejojo Biržų dekanas kan. Povilas Miškinis. Apie šią moterį jis atsiliepė vien geru žodžiu. Agronomės išsilavinimą turinti ir dabar ūkininkaujanti R.Simonavičienė savo gyvenime daug ko regėjusi. Gimusi 1944 m. birželio 3 d., kada buvo sudegintas Pirčiupių kaimas. Likimo nebuvo lepinama. Moteris patyrė 16 įvairių operacijų. Kartais gydytojai net abejojo, ar ji gyvens. Būdama 25 metų susižeidė stuburą. Teko pusantrų metų išgulėti ant lentos.
Dabar tvirtai tikinti sodietė išgirsta ir kaltinimų. Ją dažniausiai kritikuoja tie, kurie nė centu neprisidėjo prie bažnyčios statybos.
Išsaugoti daiktai bus grąžinti bažnyčiai
Po gaisro išliko metalinis kryžius. Jį restauruoti apsiėmė Nemunėlio Radviliškio seniūnas Vytas Jareckas, išmanantis kalvystės darbus. Varpas bus įkeltas į vieną šventovės bokštų. Varpinė pasiliks tokia pat, kokia buvo prieš gaisrą. Bažnyčiai bus grąžinta Stebuklingosios Marijos Rožės statulėlė, kun. M.Stonio dovana, parsivežta iš užsienio. Augustas Skadinis, kuris buvo Suosto bažnyčios zakristijonas, o dabar užimtas Germaniškio koplyčios reikalais, rūpinasi naujosios bažnyčios altoriumi.
Darbams galo nematyti
Pavyko rasti prezidento A.Smetonos uošvių Chodakauskų kapavietę. Suosto bažnyčiai jie dovanojo 20 ha žemės. Teks ieškoti rėmėjų, kad šių žmonių kapai būtų tinkamai prižiūrimi. R.Simonavičienė, kurią galima vadinti bažnyčios Suoste statymo varikliu, sklidina naujų planų. Ji stengiasi juos paversti tikrove. Ši veikla jai padeda išgyventi. Energija kunkuliuojančiai moteriai teko būti svočia dešimtyje vestuvių, pamerge 25 vestuvėse.
Suostas, Biržų rajonas
Autoriaus nuotraukos
© 2006 XXI amžius
|