|
Nuomilžiai
Petras KATINAS
Anądien pensininkas Nr.1 per Nacionalinį radiją pasiskundė, kad jo didžiausių priešų konservatorių valdymo metais jis buvo izoliuotas nuo informacijos ir labai daug ko nežinojo, kas vyksta Lietuvoje, nors ir buvo jos Prezidentas. Kitaip tariant, buvo paverstas vos ne simboline figūra. Aišku, taip kalbėdamas apie neva buvusią savo izoliaciją, A.Brazauskas turėjo galvoje specialiai sukeltą triukšmą dėl prieš dešimtmetį įvykdyto buvusio VSD darbuotojo J.Abromavičiaus susprogdinimo. Nesvarbu, kad su šiuo vėl pripūstu antikonservatorišku balionu ėmė blaškytis eksprezidento nemėgstamas (bent jau žodžiais) buvęs Seimo pirmininkas A.Paulauskas. Juk iš esmės vis tiek savas vyras, nors ir pernelyg ambicingas. Na, o aimanos, kaip jis buvo skriaudžiamas būdamas Lietuvos prezidentu, skirtas tam pačiam sovietiniu mankurtizmu tebesergančiam elektoratui. Kaipgi taip galima! Žmogus 50 metų kūrė išvystytą socializmą LSSR, statė Kauno HE, ne tik pirteles paežerėse, ir koks nedėkingumas! Tik kažkodėl nepasakė, kad taip skriaudžiamas sutvarkė savo būsimosios naujosios žmonos viešbučio reikalus ir dar nemažai panašių reikalų. Štai, pavyzdžiui, Alitos privatizavimą. Tai yra atidavimą tiems, kuriems reikia. Nebūtinai bičiuliams medžiotojams. Ir be šernų, stirnų ar Afrikos antilopių šaudytojų, buvusio Prezidento aplinkoje yra ir nemėgstančių taškyti nekaltų gyvulėlių kraujo. Nors šitie elitiniai medžiotojai ne tik buvusiam Prezidentui ir Premjerui, bet ir visai Seimo Socialdemokratų frakcijai vis dėlto mieliausi. Juk ne be reikalo vietoj milijonieriaus darbiečio A.Boso į Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko kėdę socialdemokratai pasiūlė irgi aistringą medžiotoją ir nuolatinį A.Brazausko medžioklės kompanioną, taip pat medžiojusį ir egzotiškus Afrikos žvėrelius, B.Bradauską.
Bet grįžkime prie garsiosios Alitos privatizavimo. Mat šiomis dienomis Aukščiausiasis Teismas paskelbė galutinį ir neapskundžiamą sprendimą, kad italų verslininkas L.Boska iš konkurso dėl Alitos privatizavimo buvo pašalintas neteisėtai ir todėl mūsų valstybė privalės jam sumokėti 1,7 mln. litų kompensaciją. Visi žino, jog italų verslininkas L.Boska už Alitos valstybei priklausančias akcijas siūlė sumokėti gana solidžią sumą 90 milijonų litų. Vietiniai pretendentai siūlė beveik dvigubai mažiau. Bet jie vietiniai, turintys užtarėjų nomenklatūrininkų partijos pačiose aukščiausiose viršūnėse. Todėl jiems ir atiteko Alita su asmeniniu A.Brazausko ir jo paties paskirto Valstybės turto fondo vadovo P.Milašausko, irgi brakonieriaus, palaiminimu. Taigi valstybė prarado ne tik tuos beveik du milijonus litų, kuriuos reikės kompensuoti L.Boskai, bet ir dar reikia priskaičiuoti apie 30-40 milijonų, kuriuos parado didžiajam statybininkui paliepus. Tiesa, A.Paulausko socialliberalai, pasinaudodami proga bandant pakelti savo smunkančius reitingus, pareikalavo, kad Generalinė prokuratūra pradėtų ikiteisminį tyrimą, o milijoninis ieškinys būtų pateiktas pareigūnams, dėl kurių valstybė patyrė didžiulę žalą. Tačiau kodėl A.Paulauskas nieko nedarė anksčiau? Dabar jis aiškina, kad bandė daryti, bet susilaukęs paties A.Brazausko įspėjimo nesikišti ne į savo reikalus. Tai kurgi čia tas principingumas ir skaidrumas, apie kurį, kai jau visi šaukštai po pietų, ėmė kalbėti buvęs Seimo Pirmininkas? Tai, kad Generalinė prokuratūra išdrįstų pateikti socialliberalų ieškinį dėl valstybei padarytos milijoninės žalos, tiktai iš pasakų srities. Jau dabar valdantysis klanas tikriausiai susiėmęs už pilvų kvatoja iš savo kolegų švedų, kurių vyriausybės ministrė iškart įteikė atsistatydinimo prašymą, vos tik laikraščiams paskelbus apie tai, kad ji nesumokėjo mokesčių valstybei už savo vaikų auklei mokėtą atlyginimą. Tokie dalykai mūsų valdovams net nesisapnuoja. Tai tik kažkokie švedai, nors irgi socialdemokratai (tokie kvailiai), skrupulingai atsižvelgia į visuomenės nuomonę ir net negalvoja kreiptis į teismus dėl jų teisių pažeidimo. Štai mūsiškis aplinkos apsaugos ministras, paties Prezidento patvirtintas gamtos sergėtoju ir globėju, ką išdarinėja. Laikraščiai ir televizijos apie jo žygdarbius skelbia be paliovos, o nelegalios statybos Kuršių nerijoje ir kituose nacionaliniuose draustiniuose dygsta kaip grybai. Na, ir kas. Socialdemokratas ministras kaip sėdėjo savo kėdėje, taip ir sėdi. Ir nors jo partijos viršininkas bei naujasis Premjeras bent jau sugėdintų jaunąjį partijos bičiulį, neseniai pasukusį socialinio teisingumo partijos keliu. Bet nevalia. Tokius jaunus kadrus reikia itin saugoti. Juk kaip gerai ir greitai perprato senosios nomenklatūros žaidimo taisykles.
Anos, A.Brazausko V.Uspaskicho bei jų partnerių valstiečių ir socialliberalų, valdančiosios koalicijos laikotarpiu tapo labai populiarus rusiškas žodis otkatas. Tai iš kriminalinio ir mafijos pasaulio atklydęs žargoniškas apibūdinimas, kai už tam tikrą paslaugą, daugiausia susijusią su dideliais pinigais ar pelningais užsakymais, didesnė ar mažesnė pinigų dalis atitenka tokius sandorius prastūmusiems asmenims. Vienas lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojas žodžiui otkatas rado lietuvišką atitikmenį nuomilžis. Taigi išties įdomu, kam gi teko tie nuomilžiai dėl Alitos privatizavimo ar dėl Aplinkos apsaugos ministerijos tylomis palaimintų nelegalių statybų ne tik Kuršių nerijoje, bet kitose gražiausiose Lietuvos vietose. Apie tai visi kalba. Ar tam nereikia jokių prokurorų ar specialiųjų tarnybų tyrimų? Pakanka tik pažvelgti, kasgi laimino vienus ar kitus labai abejotinus sandorius. Aišku, to nuomilžio sumas bandoma kruopščiai slėpti. Bet yla retsykiais išlenda iš maišo. Štai žiniasklaida išaiškino, kad to paties aplinkos apsaugos ministro žmonos įkurta ir jokios realios veiklos nevykdanti firma gavo, ministrui palaiminus, menką sumelę tik 700 tūkst. litų ES pinigų. Ministras, paklaustas, kodėl vyksta tokie negražūs dalykai, atsakė labai paprastai. Pasirodo, jis nežino, kokiu bizniu ar kita veikla užsiima jo sutuoktinė! Kaip ir kita ministrė, svajojusi tapti Lietuvos prezidente, nežino, nei kas, nei kiek ją finansavo rinkimų metu. Net naujasis Premjeras, paklaustas, ar jis po tokių savo kabineto nario aplinkos ministro veiksmų vis dar pasitiki juo, atsakė, jog pasitiki visiškai.
Todėl nereikia stebėtis, kad pastebimai atkuto seni ir nauji gelbėtojai, siekiantys revanšo. Pirmiausia tas pats nušalintasis Prezidentas, apie kurį vykstant jo nušalinimo procesui Rusijos laikraščiai rašė kaip apie vienintelį Lietuvos politinį veikėją, neišdavusį priesaikos sovietinei armijai. Pavadinęs savo grupuotę Teisės ir teisingumo partija, R.Paksas visuose didžiausiuose dienraščiuose, jau nekalbant apie reklaminius stulpus bei stiklus, pagaliau tvoras, paskelbė kvietimą tautai burtis po jo vėliava. Tuose skelbimuose kviečiama ateiti į susitikimus su vėl atgijusiu mesijumi ir pasitarti, kaip padaryti galą kreivųjų veidrodžių karalystei. Aišku, kreivi veidrodžiai visi, išskyrus vieną R.Pakso veidrodį. Byrančių darbiečių lyderiui rusų oligarchui pasislėpus Maskvoje, jo nišą stengiasi užpildyti lakūnas. Kažkodėl nesugalvodamas nieko nauja, kaip sekti to paties V.Uspaskicho pėdomis rengiant žygius po Lietuvos miestus ir kaimus. Kviečiu nusivylusius ir nustebusius (! P.K.), abejojančius ir įsitikinusius. Kartu nuspręsime, kaip gyventi toliau. Visada su jumis Rolandas Paksas. Štai taip visada su jumis. Tik, aišku, nepasakant, kas gi yra tie jūs. Žinoma, pirmiausia tai tie vadinamųjų socialdemokratų nupilietinti liumpenai, sovietinės baudžiavos nostalgija sergantys mankurtai, įvairaus plauko triukšmadariai, šustauskininkų rėksnių likučiai bei visi pakankamai apsitapšnoję Kremliaus bokštų mylėtojai. Taigi Laumžirgio planas niekur nedingo, ir juodieji viešųjų ryšių technologai, vietiniai ir iš Rusijos, vėl ėmė darbuotis pasiraitoję rankoves. Ir kodėl gi neplušėti, jeigu valdantysis elitas siautėja kaip beišmanydamas. Be jokių ceremonijų dalijasi ne tik šiltas kėdes, bet ir ES bei biudžeto pinigus, skirdami juos pirmiausia sau. Juk to nuomilžio trokšta ne tik jie. Todėl nerimtai žiūrėti į visokių apsitapšnojusiųjų naują mulkinimo vajų jokiu būdu negalima. Pirmiausia todėl, kad ir naujoji Vyriausybė bei jos ministrai savo įžūliais veiksmais, kaip ir jų pirmtakai, neatsakydami už nieką, patys kasa sau duobę ir atveria kelius seniems ir naujiems gelbėtojams.
© 2006 XXI amžius
|