|
Žymųjį kardiologą prof. Juozą Blužą paminint
Prieš mėnesį į Amžinybę su didžiu skausmu bei krikščioniška pagarba palydėjome ne tik Kauno kraštui, bet ir visai Lietuvai labai nusipelniusį taurų žmogų tarptautinio masto kardiologą emeritą, mokslininką ir išradėją, vieną žymiausių šalies kardiologijos kūrėjų, Kauno miesto garbės pilietį profesorių habilituotą daktarą Juozą Blužą (1928-2006).
Neįtikėtina, tačiau, nepraėjus nė keturioms savaitėms nuo šios netekties, užmiršimo dulkės vos nenustelbė šio didžio ir kilniaširdžio žmogaus atminimo. Skaudu ir keista, bet Kauno dienoje, prieš mėnesį už tam tikrą mokestį gražiai pagerbusioje velionį, dabar nebeatsirado vietos buvusių ligonių geram žodžiui apie juos išgelbėjusį įžymųjį gydytoją Kauno miesto garbės pilietį.
Net į šv. Mišias, skirtas prof. J.Blužui atminti, kurios spalio 14 dieną buvo aukojamos Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje, susirinko nedidelis būrelis profesoriaus kolegų, išgelbėtų ligonių, artimųjų. Matyt, dėl informacijos stokos.
Ne viskas miršta, ką mirtis paliečia. Patiems artimiesiems atminimas gyvas lieka amžinai. Tačiau kuklaus ir didžio žmogaus prof. J.Blužo neturėtų užmiršti Lietuvos visuomenė, kuriai jis atidavė visą gyvenimą.
Savo didžius darbus garbusis profesorius dirbo tyliai, kantriai ir pasiaukojamai iki pat paskutinės gyvenimo dienos. Degdamas artimo meile, jis gydė ne tik profesionaliai paskirtais vaistais, dalijamomis vaistažolių sėklomis, bet ir viltį įkvepiančiu žodžiu, raminančiu šypsniu, draugišku rankos paspaudimu. Visiems, be išimties, savo ligoniams bei pacientams, nepaisant jų amžiaus ir užimamos padėties, profesorius J.Blužas buvo jautrus kaip brolis, rūpestingas kaip tėvas. Tūkstančių tūkstančiams išgelbėtų ligonių jis tapo brangus ir savas kaip geriausias bičiulis, stiprinęs net savo buvimu. Žinojimas, kad profesorius yra šioje žemėje ir tarsi Angelas sargas budi sveikatos sargyboje, palaikė daugelio dvasią.
Deja, pasiaukojęs kitiems taurusis profesorius per mažai dėmesio skyrė sau. Pernai, netekęs mylimos gyvenimo draugės profesorės habil. dr. Aldonos Blužienės, tarsi nujausdamas artėjančią negailestingą savo lemtį, energingasis kardiologas emeritas skubėjo rašyti atsiminimus ir žmonos mirties metinėms juos išleisti. Didžiulė įtampa, patirti išgyvenimai ir dėmesio sau stoka pakirto jį patį.
Profesoriaus J.Blužo gyvybė užgeso, bet jis liko gyvas daugelio žmonių širdyse. Liko gyvos jo idėjos, išliekamąją vertę turintys moksliniai ir kiti konkretūs darbai: profesoriaus iniciatyva bei rūpesčiu Kaune pastatyta šiuolaikiška Kardiologijos klinika, Kardiologijos institutas, bendrabutis, reabilitacijos centrai Elektrėnuose bei Viršužiglyje ir kt. Liko daug profesoriaus išugdytų puikių medicinos specialistų, tarp jų jo paties dukra kardiologė habil. dr. doc. Ina Blužaitė.
Žmogaus gyvenimo prasmė nuveiktuose darbuose, kurie išlieka ateinančioms kartoms.
Elena Romana Cemnolonskienė
© 2006 XXI amžius
|