Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Pagerbė žuvusįjį

Prie pašventinto paminklo kalba A.Lelešius

Žmonių savitarpio pagarbos Lietuvoje vis dar trūksta, tačiau mirusieji pradedami gerbti kaip ir anksčiau, prieškario metais, kai nebūdavo niekinamas joks kapas, nepaisant už ką kovodamas žuvo ten palaidotasis.

Kazlų Rūdos apylinkėse liko karių kapų iš Pirmojo pasaulinio karo. 1915 metais vokiečiai Krūvelių kaimo laukuose nušovė nuo jų pabėgti bandžiusį atsilikusį rusų kareivį. Vietos gyventojai jį palaidojo pakelėje, smėlio kalvelėje, o Nepriklausomybės metais jam ir kitiems pasauliniame kare žuvusiems kareiviams prie tos kalvelės buvo pastatytas paminklas, kuris atnaujintas stovi ir dabar.

Pokario metais Kazlų Rūdos apylinkes nusėjo žuvusių lietuvių kapai, kurių sovietmečiu nevalia buvo prižiūrėti. 1947 metais susišaudyme Šalniškės kaime buvo mirtinai sužeistas partizanas Petras Kriščiūnas-Mekšras (1917-1947). Kovos draugai jo kūną nugabeno į Krūvelių kaimą ir ten slapta palaidojo ryšininkų Škėrių sodyboje.

P.Kriščiūnas buvo kilęs iš Jankų valsčiaus (Šakių apskr., dabar Kazlų Rūdos savivaldybė). Anksti neteko tėvų. Jį užaugino geri žmonės Sasnavoje. Dirbo Nepriklausomos Lietuvos policininku, todėl, vėl grįžus sovietams, pasirinkimas buvo nedidelis – sovietų lageriai arba mirtis partizanų gretose. Petras pasirinko pastarąją galimybę. Paliko žmoną su trimis vaikais, kuriems irgi teko sunki dalia. Žmoną su penkiolikmete dukra prie namų Molupio kaime (Sasnavos vls.) kirviu užkapojo plėšikas. Kūnus nuvežė už penkių kilometrų – į Ąžuolų Būdą ir ten bandė sudeginti. Nužudytosios buvo atpažintos iš turėtų apdegusių rožinių. Galvažudžio „darbą“ pastebėjo nebylys vaikinas. Žudikas teisme aiškino „naikinęs“ banditus, todėl jam teismas paskyrė tik septynerius metus kalėjimo.

Škėrių šeimyna (jų sodyboje palaidotas P.K.Kriščiūnas) irgi skaudžiai nukentėjo. Du broliai žuvo kovodami partizanų gretose, likusieji patyrė tremties vargus. Jų sodybą išliko nesunaikinta, bet nebeliko kapo žymės. Prasidėjus Atgimimui ketinta P. Kriščiūno palaikus perlaidoti, tačiau nepavyko rasti palaidojimo vietos.

Kazlų Rūdoje gyvenantis pedagogas ir Marijampolės Tauro apygardos partizanų bei Tremties muziejaus bendradarbis Algimantas Lelešius ėmėsi iniciatyvos – P.Krikščiūno-Mekšro palaidojimo vietą pažymėti paminklu. Jam talkino marijampolietis Romas Rusteika ir kiti pasipriešinimo kovose žuvusiuosius gerbiantys asmenys. Spalio 8 dieną paminklo pašventinimo iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis Kazlų Rūdos bažnyčioje, kurias aukojo kun. Gintautas Kuliešius. Vėliau visi nuvyko į už septynių kilometrų nuo Kazlų Rūdos esančią ir dabar Birutei Škėrienei priklausančią sodybą Krūvelių kaime. Čia kun. Ignas Pilioraitis pašventino paminklą partizanui P.Kriščiūnui-Mekšrui.

Aleksandras JAKUBONIS

© 2006 „XXI amžius“