Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Miško prieglobstyje

Bronius VERTELKA

Valius Baublys kolekcionuoja akmenis Autoriaus nuotrauka

Valius Baublys nesigaili prieš penkiolika metų pirkęs sodybą miško prieglobstyje. Savaip perstatė prie žemės lenktą gyvenamąjį namą – išėjo pusė klėties. Vienkiemis tarp ūksmingų medžių dabar nestokoja svečių.

Sodybos šeimininkas turi įvairiausių akmenų kolekciją. Kai kuriuos jų savo lengvuoju automobiliu vežė, teko ir samdyti traktorių. Taip besitampydamas radikulitą įsigijo. Valius didžiuojasi didžiulu akmeniu –konglomeratu, kurį aptiko netoli Keravos. Tokio nepamatysi net Mosėdyje. Kažkuriame krašte tekėjusi karšta lava ant savęs sulipdė daugybę akmenėlių. Vienkiemyje yra akmuo, į kurį tarsi būtų įspausta vaikiška pėda. Čia gali parodyti netgi panašų į arklio galvą ar su žalčio juosta. Šimtmečiams stovėti sumūrytas rūsys iš akmenų. Iš lauko pusės jis apipiltas žemėmis. Tokiame podėlyje per karščius vėsu. Šulinio rentinys – irgi iš akmenų. Aptikęs patrauklesnį, Valius vis tempia namo. Akmenų kolekcionavimas – rimtas V. Baublio užsiėmimas. Jam svarbu, ir kaip juos išdėlioti, kad pačiam paskui būtų gražu, ir kitiems smagu būtų pažiūrėti. Turi akmenų, iš kurių išeis grybai. Kryžiui pagrindą irgi nusprendė daryti akmeninį. Nukaldinti patį kryžių prašys kalvio.

V. Baublys planuoja atkurti tokią senovinę kaimo sodybą, kokios dar nėra Lietuvoje. Kad atvykus svečiui būtų kuo jį nustebinti. Lankantis Lenkijoje, Valiui miela buvo matyti, kad ten pilni pašaliai akmenų, nors juos imk ir kraukis. Lietuva pasigirti tokiu turtu nebegali, nes melioracija jį sukišo po žeme.

Sodybos savininkas turi pigiai jam atsiėjusią kaimišką pirtį. Ji statyta sukalus karkasą ir tuštumą pripildžius spalių. Pirties lauko sienos – iš medžių nuopjovų. Mažai kas supranta, jog tai rąstų imitacija. V. Baublys yra apskaičiavęs: per penkiolika metų pirtis, kiek ji stovi, buvo kūrenta daugiau nei pusantro tūkstančio kartų. Šitoks statinys – vienkiemio savininko pasididžiavimas. Tiesiog ausys svyla, kai ant iki raudonumo įkaitintų akmenų užpila vandens. Tačiau nerengia varžybų, kas ilgiau tokį karštį ištvers. Eidamas praustis nė negalvok įsinešti nors butelį alaus.

Išsiprausę pirtyje turi teisę pūkštelėti į kūdrą, kurios gylis vietomis – apie keturis metrus. Į ją galima nuskrieti ir pasinaudojus Tarzano virve. Maudymuisi čia metų laikas nesvarbu. Žiemą kūdroje kerta eketę.

Vienkiemyje yra įvairiausių senoviškų daiktų. Yra čia ir oblių kolekcija. Žinodami, kad šeimininkas mėgsta tokius daiktus, juos neša aplinkinių kaimų gyventojai. Su jais Valius stengiasi palaikyti kuo draugiškesnius santykius. Užtat nebijo, kad jį apvogs. Pasitaiko, jog kartais jis nakčiai pamiršta užsisklęsti savo būsto duris.

Čia V. Baublys tikisi išsimūryti kaimišką krosnį, tik kelis kartus mažesnę, nei anksčiau ji buvo statoma. Nori turėti panašią į tokią, kokią atsimena iš savo vaikystės laikų. Ilgais žiemos vakarais ant jos pakakdavo vietos sulipti visai šeimai, kad galėtų šildyti savo šonus.

Vienkiemyje yra efektyvi molio degimo krosnis. Tokios kitos Lietuvoje nerasi. Važinėdamas po Rusiją verslo reikalais, V. Baublys girdėjo, jog Lietuva, neturėdama naudingų iškasenų, bet išsivadavusi iš Rusijos globos, kaip mat sužlugs. Lietuvis žinojo, kad jo tėvynėje yra didžiuliai molio klodai, jog tai – irgi vos ne lobis. Tai vertė jį patį imtis keramikos. Šiaip save jis laiko daugiau verslininku nei menininku, tačiau tokios gamybos technologija – jam ne paslaptis. Keramikos degimo krosnį statė vienas vilnietis. Ji yra maždaug 0,8 kubinio metro talpos. Ši krosnis nuo kitų skiriasi dar ir tuo, kad juodosios keramikos gaminiai joje išdegami per vieną parą. Tokiam gamybos procesui sunaudoja apie ketvirtį kubinio metro medienos, dažniausiai – drebulinės. Krosnyje liepsna neša tiktai naudą. Įdomiausia stebėti, kaip ji veikia molinį gaminį. Dirbant su juodąja keramika, broko beveik nepasitaiko. Sodyboje gimsta ir vienetiniai keraminiai dirbiniai.

Daug metų Panevėžyje pragyvenusio ir kaime įsikūrusio V. Baublio tikslas – čia surengti tarptautinį keramikų simpoziumą. Padirbėti čia užsuka žinomi keramikos meistrai, studentai. Sodybos ramybę saugo du šunys. Jeigu į ją suksi su gerais ketinimais, jie tave priims kaip svečią. Nežinia, kaip elgtųsi šunys, jeigu į vienkiemį kas nors bandytų patekti su kitokiais tikslais.

Liūdynės kaimas, Panevėžio rajonas

© 2006 „XXI amžius“