Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Pirmasis Europos episkopatų vadovų susitikimas Rusijoje

Mindaugas BUIKA

Kardinolas Peteris Erdas

CCEE vadovybėje daugiausia Rytų Europos hierarchų

Pirmą kartą per 35 metų veiklą Rusijoje surengusi savo asamblėją Europos vyskupų konferencijų taryba (CCEE) išsirinko naują vadovybę. Spalio 4-8 dienomis Sankt Peterburge vykusiame susitikime 34 nacionalinių episkopatų vadovai bei juos pakeitę hierarchai CCEE naujuoju pirmininku išrinko Vengrijos primą, Estergomo ir Budapešto arkivyskupą 54 metų kardinolą Peterį Erdą. Ateinančius penkerius metus turėsiantis vadovauti pagrindinei Senojo žemyno Katalikų Bažnyčios nacionalinių vyskupų konferencijų pirmininkus vienijančiai organizacijai, jis šiame poste pakeitė Ciuricho (Churo) 76 metų vyskupą Amedę Grabą, kuris CCEE vadovavo nuo 2001 metų.

Iki tol aštuonerius metus (1993-2001) Europos vyskupų konferencijų tarybos pirmininku buvo Čekijos sostinės Prahos arkivyskupas kardinolas Miloslavas Vlkas. Tai, kad pastaruoju metu vadovauti CCEE daugiausia renkasi būtent pokomunistinių Rytų Europos šalių episkopatų vadovai, rodo, jog šio regiono daug iškentėjusi Bažnyčia jau yra atgavusi jėgas ir gali svariai prisidėti prie visos Europos katalikų bendruomenės stiprinimo, CCEE vicepirmininku kitai penkerių metų kadencijai perrinktas taip pat pokomunistinės Kroatijos sostinės Zagrebo arkivyskupas 57 metų kardinolas Josipas Bozaničius. Antruoju vicepirmininku, vietoje Anglijos sostinės Londono arkivyskupo 74 metų kardinolo Kormako Merfio O’Konoro, išrinktas Bordo (Prancūzija) arkivyskupas 62 metų kardinolas Žanas Pjeras Rikaras.

Visi trys kardinolai, kurie vadovaus CCEE iki 2011 metų, yra savo šalių nacionalinių vyskupų konferencijų pirmininkai, nes, kaip minėta, Europos vyskupų konferencijų taryba faktiškai yra žemyno šalių episkopatų vadovų taryba. Centrą turinti Saint Galeno mieste Šveicarijoje, ji buvo įkurta 1971 metais atsižvelgiant į II Vatikano Susirinkimo (1962-1965) paskatas stiprinti didesnį ganytojų kolegialumą ir regioninį bendradarbiavimą. CCEE bendradarbiauja su didžiausia Europos ekumenine organizacija – Europos Bažnyčių konferencija (CEC), kurią sudaro žemyno Protestantų bei Stačiatikių Bažnyčios ir bažnytinės bendruomenės ir kurios būstinė taip pat yra Šveicarijoje, Ženevos mieste.

Socialinės problemos skatina ekumeninį bendradarbiavimą

Ryškų ekumeninį aspektą turėjo ir paskutinysis Europos katalikų episkopatų vadovų susitikimas Sankt Peterburge, nes jis vyko stačiatikių daugumos šalyse Rusijoje, kurioje katalikai sudaro mažiau nei 1 proc. iš visų 142 mln. šalies gyventojų. Kaip Vatikano radijui sakė CCEE generalinis sekretorius monsinjoras Aldas Džiordanas, visų Europos katalikų vyskupų konferencijų pirmininkų susitikimo Rusijos žemėje svarbiausias tikslas – parodyti artumą, bendrystę ir draugystę ten gyvuojančiai Katalikų Bažnyčiai, taip pat „išreikšti padėką tiems, kurie toje šalyje šimtmečius liudijo Evangeliją, pirmiausia Stačiatikių Bažnyčiai“.

Jis priminė, kad Rusijai yra būdinga „didi dvasingumo tradicija“, taip pat tradiciškai glaudus ryšys tarp kultūros ir religijos. Tačiau pastaruoju metu Rusiją yra paveikęs bendrasis procesas, Vakaruose žinomas „sekuliarizacijos“ vardu. Šį nutolimą nuo tikėjimo pagilino kelis dešimtmečius valdęs komunistų režimas su valstybine ateizmo ideologija. Kaip susitikimo dalyvius informavo Rusijos sostinės Maskvos katalikų arkivyskupas Tadeušas Kondrusievičius, reguliariai tikėjimą praktikuoja tik apie 5 proc. krikštytų asmenų. Dėl sekuliarizacijos labai netvirtos santuokos (skiriasi apie 50 proc. visų porų), gausu abortų (iki 4 milijonų kasmet), prasti demografiniai rodikliai, todėl Rusijos gyventojų skaičius kasmet sumažėja 800 tūkst.

Šios skaudžios problemos skatina Rusijos stačiatikių ir katalikų bendradarbiavimą evangelizacijos baruose. Anot monsinjoro A.Džiordano, kaip tik šis „bendradarbiavimo klimatas“ ir „abipusis vertinimas“ įsivyrauja Katalikų ir Stačiatikių Bažnyčių santykiuose, nors lieka ir iš praeities paveldėtų problemų. Vienas iš tokių nesklandumų yra vadinamasis prozelitizmas, tai yra kaltinimas, kad neva katalikai Rusijoje stengiasi prisivilioti kitos Bažnyčios – šiuo atveju, Stačiatikių – narius. CCEE generalinis sekretorius sakė, jog šiuos dalykus reikia išsiaiškinti: „būtina išsiaiškinti, ką iš tikrųjų reiškia evangelizacija ir ką reiškia katalikams tarnauti šiai šaliai, taip pat ką reiškia prozelitizmas neigiama prasme“.

Šiuos klausimus iš dalies aptarė prieš Sankt Peterburgo asamblėją Maskvoje su Rusijos Stačiatikių Bažnyčios patriarchu Aleksiju II susitikęs Londono (Vestminsterio) arkivyskupas kardinolas K.Merfis O’Konoras, kuris taip pat yra Anglijos ir Velso katalikų vyskupų konferencijos pirmininkas. Vėliau duotame interviu Didžiosios Britanijos katalikų žiniasklaidai kardinolas sakė, kad patriarchas Aleksijus II buvo labai draugiškas ir mielai kalbėjo apie visų krikščionių „bendrą vertybių liudijimą Europoje“, ypač apie šeimos gyvenimą, etikos ir bioetikos klausimus bei krikščionio saviraišką šių dienų sekuliarioje kultūroje.

Rengiamas Popiežiaus ir Maskvos patriarcho susitikimas

Maskvos patriarchas irgi pritarė Europos episkopatų vadovų susitikimui Sankt Peterburge, pasiuntė jiems sveikinimo laišką, taip pat du savo atstovus stebėtojais. Londono kardinolo ir patriarcho Aleksijaus II pokalbyje taip pat buvo paliesti Vatikano ir Maskvos patriarchato santykius sunkinantys „prozelitizmo“ bei „unitizmo“ klausimai, kurie, kaip interviu aiškino kardinolas K.Merfis O’Konoras, „negali būti išspręsti per vieną naktį“, tam reikalingas laikas ir sprendimas „žingsnis po žingsnio“. Jis paaiškino, jog Katalikų Bažnyčia nenori vartoti sąvokos prozelitizmas, kai kalbama apie laisvą Evangelijos skelbimą. Taip pat ir Ukrainos Unitų Bažnyčia realiai egzistuoja, jai priklauso ne tik vyskupai, bet ir milijonai tikinčiųjų, todėl jos „negalima paprasčiausiai uždrausti“ (kaip tai 1946 metais bandė padaryti sovietų diktatorius Stalinas – M.B.).

Minėtame interviu kardinolas K.Merfis O’Konoras patvirtino, kad patriarchas Aleksijus II „aukštai vertina popiežių Benediktą XVI“, ypač jo pastangas stiprinti krikščioniškąsias vertybes perdėtai sekuliarizuotoje Europos visuomenėje. Natūraliai iškilo klausimas ir dėl galimo Popiežiaus susitikimo su Maskvos patriarchu, tačiau tai, Aleksijaus II nuomone, neturi būti tik formalus susitikimas, „rankų paspaudimas prieš televizijos kameras“, todėl jam reikia atitinkamai pasirengti.

Rusijos Stačiatikių Bažnyčios vadovas prašė kardinolą K.Merfį O’Konorą perduoti sveikinimus „broliui Popiežiui“, ką jis ir padarė iš Sankt Peterburgo tiesiai nuvykęs į Vatikaną, kur spalio 10 dieną Šventojo Tėvo buvo priimtas privačioje audiencijoje. Londono kardinolas sakė, kad Benediktui XVI buvo malonu išgirsti Maskvos patriarcho sveikinimus ir Popiežius norėtų artimesnių santykių su Rusijos Stačiatikių Bažnyčia bei susitikti su Aleksijumi II. Kad šis susitikimas realiai ženklintų dar vieną žingsnį krikščionių vienybės kelyje, jam reikia gerai pasirengti. Kardinolas K.Merfis O’Konoras reiškė viltį, kad popiežiaus Benedikto XVI ir patriarcho Aleksijaus II susitikimas įvyks per ateinančius dvejus metus. Kaip žinoma, Šventasis Tėvas lapkričio pabaigoje lankysis Turkijoje, kur susitiks su Konstantinopolio stačiatikių patriarchu Baltramiejumi I.

Europos vyskupų konferencijų pirmininkai susitikimo Sankt Peterburge pabaigoje Maskvos patriarchui Aleksijui II pasiuntė laišką, kuriame taip pat reiškė viltį dėl artimesnių santykių su Rusijos Stačiatikių Bažnyčia kūrimo. Jame pabrėžiama, kad nereikia susitelkti tik į praeities problemas, bet ieškoti kelių žengti į priekį, remiantis abipusiu religinio gyvenimo patyrimu bei bendrais iššūkiais krikščionių tikėjimui šių dienų Europoje. „Mes to neturėtume daryti atskirai, jeigu galime daryti kartu“, – aiškino Europos episkopatų vadovai laiške patriarchui Aleksijui II.

Apžvelgta Rusijos katalikų padėtis

Kaip aiškino susitikimo šeimininkas arkivyskupas T.Kondrusievičius, kurio valdomai Maskvos Dievo Motinos metropolijai priklauso ir Sankt Peterburgas, renginys „padėjo jo dalyviams geriau suprasti religijos situaciją Rusijoje“ ir kartu stiprinti santykius tarp skirtingų konfesijų, tarp Bažnyčios ir visuomenės. Ganytojas iš visos Europos atvykusius kardinolus ir vyskupus supažindino su katalikybės istorija Rusijoje ir Sankt Peterburge bei su dabartine situacija.

Pirmoji katalikų diecezija Rusijoje – Mohiliovo arkivyskupija – buvo įkurta 1783 metais. Jos ordinaro sostas buvo Sankt Peterburge, tuometėje Rusijos imperijos sostinėje. Iki 1917 metų bolševikų perversmo mieste veikė trylika katalikų bažnyčių, devynios koplyčios ir trys katalikiškos mokyklos. Dvasininkus rengė kunigų seminarija ir Teologijos akademija, kurią baigė vėlesni du kardinolai ir 62 kunigai. Pagal tuometinius surašymo duomenis, apie 7 proc. Sankt Peterburgo gyventojų buvo katalikai. Manoma, kad ir dabar maždaug tokia pati dalis peterburgiečių yra paveldėję savo katalikiškąsias šaknis.

Arkivyskupas T.Kondrusievičius taip pat priminė bendrąją Katalikų Bažnyčios statistiką dabartinėje Rusijoje. Didžiulė šalis padalyta į keturias diecezijas, kuriose iš viso yra 225 registruotos parapijos. Sielovadoje darbuojasi 270 katalikų kunigų, kurių tik apie 10 proc. yra Rusijos piliečiai. Sankt Peterburge veikia vienintelė Rusijoje katalikų kunigų seminarija, taip pat tokios Bažnyčiai būdingos struktūros kaip vienuolijos, „Caritas“ organizacija, laikraščiai ir leidyklos. Oficialūs žinynai skelbia, kad Rusijoje iš viso yra apie 600 tūkst. katalikų, nors ekspertai pateikia ir 1,4 mln., kas sudarytų apie vieną procentą šalies gyventojų. Pastaruoju metu nesigirdi, kad būtų rimtesnių konfliktų tarp katalikų bendruomenių ir Rusijos valdžios.

Atkreipęs dėmesį į Rusijos socialines problemas, išplitusį alkoholizmą ir narkomaniją, taip pat didžiosios gyventojų dalies nutolimą nuo tikėjimo, arkivyskupas T.Kondrusievičius sakė, kad šalies Katalikų Bažnyčia drauge su Stačiatikių Bažnyčia pasirengusi darbuotis dėl „šventosios Rusios“ gerovės ir meldžia Visagalį atsivertimo malonės Rusijos žmonėms.

Perspėjimas dėl iškreiptos lygybės sampratos

Pagrindinis Europos vyskupų konferencijos tarybos susitikimo Sank Peterburge uždavinys – įvertinti praėjusios 35 metų CCEE veiklos rezultatus bei aptarti „svarbiausius darbų evangelizacijos srityje bruožus“. Ypatingas dėmesys vykusiuose debatuose buvo skirtas dvasinių pašaukimų sielovadai ir šeimos institucijai stiprinti. Popiežiaus Benedikto XVI vardu pasiųstame sveikinimo laiške Sankt Peterburgo susitikimui Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcizijus Bertonė paaiškino, jog Šventasis Tėvas tikisi aktyvesnio Europos hierarchų veikimo drauge su kitomis konfesijomis stiprinant žemyno krikščioniškąjį tapatumą, moralines nuostatas ir integraciją.

Popiežius taip pat išreiškė pasitenkinimą dėl ypatingo dėmesio šeimos institucijai ir dvasinių pašaukimų temomis, kas yra labai svarbu naujosios evangelizacijos bei autentiškos pažangos kūrimo Europoje sąlygomis. Aptardamas šias temas naujasis CCEE vadovas Budapešto arkivyskupas kardinolas P.Erdas interviu Rusijos katalikų laikraščiui „Svet Evangelia“ bei katalikų žinių agentūrai „Zenit“ sakė, kad reikia naujai įvertinti „buvimo kunigu ir jo darbo reikšmę“ dabartinėje visuomenėje. Šiuo atžvilgiu „buvusios komunistinės šalys gali daug ką pasakyti kitai kontinento daliai“.

Kardinolas P.Erdas, kuris daugelį metų dėstė teologiją ir bažnytinę teisę Vengrijoje, buvo kviečiamas skaityti paskaitų į Romą bei Jungtines Amerikos Valstijas, ypač pabrėžė seminarijų, teologijos fakultetų bei apskritai religinio švietimo tobulinimo svarbą. Kai dėl santuokos ir šeimos gyvenimo prigimtinės ir fundamentalios koncepcijos krizės šių dienų Europos kultūroje, tai Bažnyčia turi toliau ginti pagrindines vertybes ir „jas pateikti jauniems žmonėms įtikinamai ir patraukliai“, aiškino naujasis CCEE vadovas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Sankt Peterburge Europos episkopatų pirmininkai svarstė vis dažniau pasitaikantį lygybės sampratos iškreiptą interpretavimą, ir dėl to pažeidžiamos žmogaus, taip pat ir religijos teisės. Kai bandoma sulyginti normalumą ir iškrypėliškumą, vertybę ir nuodėmę, sakralumą ir profanaciją, sukuriamos vadinamosios „naujos teisės“, kurios neturi nieko bendra su klasikinėmis žmogaus teisėmis. Tokia primesta lygybės kategorija bandoma marginalizuoti religinių bendruomenių identitetą, taip pat suvaržyti Bažnyčios savarankiškumą, perspėjo kardinolas P.Erdas.

Išreiškę susirūpinimą dėl padėties Šri Lankoje, Sudane, Irake ir Šventojoje Žemėje, susitikimo Sankt Peterburge dalyviai savo laiške popiežiui Benediktui XVI dalijosi jo nerimu dėl tam tikrų jėgų bandymo „išnaudoti religiją iracionaliems prievartos aktams pateisinti“. Europos vyskupai kartu užtikrino Šventąjį Tėvą, kad pritaria jo pastangoms „skatinti tikrąjį dialogą ir meilės logiką“, kuri buvo išdėstyta jo enciklikoje „Deus Caritas Est“.

© 2006 „XXI amžius“