Pirmasis puslapis
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Konferencija apie šiuolaikinio jaunimo rengimą šeimai

Bronius VERTELKA

Konferencijos pranešėjai (iš kairės): VDU doktorantė Birutė Obelenienė ir prof. habil. dr. Kęstutis Pukelis

Konferencijos pertraukėlėje šnekučiuojasi (iš kairės) Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas ir Panevėžio Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo koplyčios rektorius kun. Kęstutis Brilius

Vyskupijos Šeimos centro direktorė Jūratė Šaumanienė ir kun. prof. dr. Andrius Narbekovas

Kun. Mykolo Romerio universiteto prof. dr. Kazimieras Meilius bendrauja su konferencijos dalyvėmis Autoriaus nuotraukos

Mokslinė-praktinė konferencija „Šiuolaikinio jaunimo rengimas šeimai: patirtis ir uždaviniai“, kurią organizavo Santuokos ir šeimos studijų centras, Katalikų teologijos fakultetas Vytauto Didžiojo universitete ir Panevėžio vyskupijos Šeimos centras, vyko spalio 21-ąją Panevėžio miesto savivaldybės salėje.

Direktorė – daugiavaikės šeimos mama

„Lietuvos šeimose susikaupė gausybė problemų. Džiaugiuosi, kad atsirado žmonių, kurie bando padėti jas spręsti“, – kalbėjo konferencijoje dalyvavęs Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas.

„Doros samprata šeimoje persiduoda iš kartos į kartą. Nors mes, kunigai, nekuriame šeimų, tačiau tai semiamės iš geriausių Kristaus išminties klodų“, – sakė konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas Panevėžio vyskupijos generalvikaras kan. dr. Robertas Pukenis. Jis akcentavo: šeima, Bažnyčia ir mokykla turi skiepyti geriausius dorovės principus. Ir pateikė pavyzdį: vyskupijos Šeimos centro direktorė Jūratė Šaumanienė išaugino savo šešis vaikus.

Pritvinkę skauduliai

Panevėžio miesto savivaldybės vardu sveikinimą perskaitė miesto meras Vitas Matuzas. Jis apstulbino skaičiais: šeimose auga vidutiniškai 1,2 vaiko, 50-70 proc. susituokusių šeimų išyra, 45 proc. apklaustųjų pareiškė, jog verčiau gyventi ne santuokoje.

Miesto vadovas priminė, kad sveikinimo kalbą rašė 22 metų neseniai ištekėjusi moteris. Prieš konferenciją pats ją kelis kartus perskaitė. „Nors kalboje radau „valdiškų“ posakių, tačiau iš jos rengėjos galiu spręsti, kad jaunimui ne tas pats, kokios šiandien šeimos“, – buvo patenkintas meras V.Matuzas.

Gyvenimo klaida išaiškėjo būnant užsienyje

Apie drovumo svarbą saugant asmens moralę kalbėjo kun. prof. dr. Andrius Narbekovas. Jis teigė, jog idealių žmonių, išskyrus Kristų, nėra ir negali būti. Tačiau žmogus niekada nebus laimingas, jeigu tik ims ir nieko neduos. Daugelį dalykų jis išreiškia aistromis, potraukiu. Tai nėra bloga. Tačiau kaip šituo pasinaudojama – štai kur esmė. Skirtingų lyčių bendravimas vyksta kūno ir žodine kalbomis. Lytiniai santykiai reiškiami kūno kalba. Bet ir taip bendraujant galima meluoti. Bet skirtinga kūno kalba būna sutuoktinių, besirengiančių tuoktis ar tik susipažinusių. Ieškoti laimės neretai bandoma gyvenant nesusituokus. Taip gyveno viena dora katalikė. Nuolatinis pinigų stygius privertė ją vykti uždarbiauti į užsienį. Ten susipažino su vaikinu, kurį įsimylėjo. Šis neslėpė, jog ji esanti jam pirmoji moteris. Tuo pačiu atsakyti ji negalėjo. Atsiradusią skausmingą būseną moteris stipriai išgyveno.

Pasak kun. prof. dr. A.Narbekovo, kalbant apie dorovę visada reikia kalbėti tiesą, o ne ja manipuliuoti.

Sumenkintas tėvo vaidmuo

Temą „Tėvo statuso nuvertėjimas – šiuolaikinės šeimos erozijos prielaida“ gvildeno kun. prof. dr. Kazimieras Meilius iš Mykolo Romerio universiteto. Svečias pasitelkė anekdotinį pavyzdį. Sėdi sutuoktiniai prie televizoriaus. Žmona vyrui sako: „Matai, kaip jis myli savo žmoną“. Vyras jai atšauna: „Už tai jis gauna pinigus“.

Neseniai viename žurnale buvo išspausdintas pokalbis su jauna operos soliste. Paklausta, ar ji negalvojanti apie netradicinę šeimą, ši atsakė: negaliu sakyti niekada, nes aš nemačiau tradicinės šeimos. Mama mane vadino vienu, tėvas – kitu vardu. Mano dukrelė į mane kreipiasi vardu“.

Pranešėjas teigė, kad teisės ir pareigos turi sutapti. Tačiau kažkodėl vyras žmoną meta, nebenori būti šeimos tėvu.

Išlaikyti darnią šeimą – sunkus darbas

Pertraukos metu buvo vaišinamasi kava ir keptais gardėsiais. Vėliau salėje apie jaunosios kartos rengimą šeimai kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto prof. habil. dr. Kęstutis Pukelis. „Nė vienu žodžiu, ką aš pasakysiu, netikėkite“, – prieš auditoriją šmaikštavo prelegentas. Mat dabar, anot jo, labiau tikima, ne ką, bet kas sako. „Kas ateina iš Vakarų, tai lyg auksas, o kas paimta iš dviejų tūkstantmečių patirties, tai jau kaip niekas“, – stebėjosi svečias. Jis teigė, kad darnios ir tvirtos šeimos išsaugojimas labai sunkus darbas. Anksčiau nebuvo lytinio švietimo, bet šeimos buvo kur kas tvirtesnės. Biochemiko pagal išsilavinimą, bet daugiau nei ketvirtį amžiaus pedagogikos baruose dirbančio prof. K.Pukelio kalbą konferencijos dalyviai palydėjo plojimais.

Moters tapatybės kaitos modernėjančioje visuomenėje problemas gvildeno Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė Birutė Obelenienė.

Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų gydytojas Virgilijus Rudzinskas sakė, jog šeimos Vakaruose, kurios vartoja kontraceptines priemones, keturis kartus dažniau išsiskiria. Lytinio santykiavimo susilaikymas, anot gydytojo V.Rudzinsko, turi būti skatinamas šeimoje, tai turi būti perteikta ir vaikams.

Tėvas – šeimos ramstis

„Jeigu šioje salėje sėdinčioms moterims imčiau sakyti, kad jos yra gražiausios, tai neatitiktų tikrovės. Gražiausia gali būti tiktai viena jų“, – taip savo pasisakymą tema „Šiandieniniai vaikinų rengimo tėvystei aspektai“ pradėjo Panevėžio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo koplyčios rektorius kun. Kęstutis Brilius.

Vyskupijos Šeimos centro lektorius į diktofoną įrašė 20 vyrų pokalbius. Apie 80 proc. jų, turinčių skirtingą išsilavinimą, pripažino: moteris, jeigu vyro nėra šalia, praranda atramą, ji neturi į ką atsiremti. Vyras, būdamas tėvu, tampa atrama ir savo vaikams bei vaikaičiams.

Po pietų pertraukos konferencijos darbas vyko sekcijomis, kurių vadovai buvo Saulius Matulevičius, Lietuvos šeimos centro atstovas, ir VDU doktorantė B.Obelenienė. Ten buvo dalijamasi patirtimi dirbant su vaikinais bei su merginomis.

Panevėžys

© 2006 „XXI amžius“