|
Pralaužėme
tris užtvaras
Vėlinės, 1956-ieji. Jo veidas svetimas, akys įstrižos,
kepurė raudona. Čia jų daug, beveik kiekvieną namą P.Cvirkos (dabar
Trakų) gatvėje Kaune tebesaugo nuo liaudies, nes čia gyvena dauguma
aukštų kariškių ir sovietinių veikėjų. Sargybinis laiptinės tarpduryje
laiko šautuvą ir keistai spokso į daugybę žmonių, į kapines, nušviestas
tūkstančių žvakių. O mes su broliu Leonardu kertame gatvę ir skubame
į senąsias kapines. Tik neseniai per radijo trukdžius, traškesį
ir švilpesį klausėmės, kas vyksta Vengrijoje, o dabar skubame
reikia visur suspėti ir prie mauzoliejaus S.Dariui ir S.Girėnui,
ir prie Lietuvos lakūnų kapų, kurie labai originalūs, su propeleriais,
rodos, tuoj skrisime. Degame žvakeles čia jų daugybė. Mauzoliejus
visas apstatytas žvakėmis, šviečia kaip dieną.
|