Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Kryžių išniekino buvęs kunigas

Ekskunigo E.Atkočiūno pastatyta antkapinė skulptūra: širdis užkelta ant akmens, apjuosta grandine ir užrakinta spyna

Tik šių tikinčiųjų dėka yra saugojama Kristaus tiesa

Palangoje gyveno nepaprasto pamaldumo Emilija Atkočiūnienė su dukrele Virginija. Po dukros mirties motina Kretingos kapinėse pastatė didelį ąžuolinį kryžių su Kristaus kančia (dail. V.Vaičiūnas). Mama nepaprastai mylėjo dukrą, nuoširdžiai ją slaugė. Ant jos kapo visada žaliavo rūtos ir žydėjo rožės.

Jos sūnus Edmundas Atkočiūnas buvo kunigas, vėliau metė kunigystę ir su mergina išvažiavo į JAV. Mirus E.Atkočiūnienei sūnus Edmundas grįžęs vasarą iš JAV (buvo vedęs ir ten gyveno su šeima), padarė motinos kapo pertvarką. Nuvertė mamos pastatytą kryžių ir įsakė menininkui pasiimti jį bei grąžinti jam 600 litų, sumokėtus mamos. Kapą sulygino su žeme, pastatė savo „balvoną“, kurį apjuosė stambia grandine ir užrakino juoda spyna. Aplinkui paskleidė jūros akmenėlių.

Kretingos bendruomenė labai pasipiktino tokiu buvusio kunigo elgesiu. Kapinėse ir bažnyčioje pasirodė motinos šauksmo lapeliai „Gerieji žmonės, atstatykite mano nupjautą kryžių...“. Susirinkę maldos broliai vėl atvežė, uždėjo antkapį ir pastatė kryžių. Ant šio kapo sužydo gėlės, sužaliavo krūmeliai. Tačiau šis kryžius tik porą metų testovėjo, prieš mėnesį piktos rankos buvo iškastas ir išmestas.

Tikėjimo broliai yra kantrūs. Jie jokio keršto neturėjo ir nelietė buvusio kunigo E.Atkočiūno pastatyto paminklo. Tačiau su žemaitišku užsispyrimu tęsė kovą su juodais šėtono darbais ir prieš Vėlines vėl atstatė (jau trečią) ąžuolinį kryžių ant E.Atkočiūnienės ir jos dukrelės Virgutės kapo. Čia per Vėlines vėl žydėjo gėlės ir buvo uždegtos žvakelės.

Bronius Gasiūnas

Kretinga

Redakcijos prierašas. Nieko nėra stebėtina, kad buvęs kunigas taip nemėgsta katalikiškų simbolių ant savo artimųjų, visą gyvenimą besilaikiusių tikėjimo, kapų. Neseniai Lietuvoje viešėjęs ekskunigas užsuko ir į kapines – aplankyti motinos ir sesers kapo. „Iš lauko akmens pats padariau mamai paminklą – akmeninę širdį. O ant kapo buvusį kryžių atidaviau meistrui“, – sakė jis interviu vienam laikraščiui. Kaskart aplankydamas kapus, E.Atkočiūnas esą vėl pamato ten įsmeigtą kryžių. Jį ištraukdamas, ekskunigas sako: „Aš uždėjau jai širdį. Tegu kryžiai būna ant tų žmonių kapų, kurie kitiems gyvenime kryžius dėjo. Mano mama to nedarė, tik visiems rodė širdį“. Dar daugiau, ekskunigas teigė, kad per penkerius metus „išvalė religinį opiumą“ iš savo galvos. Savo trijų vaikų jis nekrikštijęs: jo įsitikinimu, šis „ritualas“, kaip ir bažnytinė santuoka, yra visiškai nereikalingas.

© 2006 „XXI amžius“