Svetainė
įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE |
Reklamos kaina
- tik 1,00 Lt + PVM
Pageidaujančius prašome kreiptis
į Redakciją |
|
Kardinolas
K.Umešas iškelia evangelizacijos prioritetus
Mindaugas BUIKA
|
Naujasis Kunigų kongregacijos
prefektas 72 metų Brazilijos
kardinolas Klaudijus Umešas, OFM.
|
Paskirtas naujas Kunigų kongregacijos prefektas
Suprasdamas, kad reikia atnaujinti Romos kuriją,
popiežius Benediktas XVI naujuoju Kunigų kongregacijos prefektu
paskyrė Brazilijos didžiausios San Paulo diecezijos (8 mln. katalikų)
arkivyskupą, 72 metų kardinolą Klaudijų Umešą, OFM. Iki šiol Vatikane
nebuvo dikasterijos, kuriai vadovautų Brazilijos pasaulyje gausiausios
katalikiškos šalies (turi 189 mln. gyventojų, iš kurių 145 mln.
yra katalikai) Bažnyčios hierarchas. Taigi minėtu paskyrimu Šventasis
Tėvas patvirtino siekį, kad prie svarbių Šventojo Sosto institucijų
vadovavimo prisidėtų trečiojo pasaulio šalių ganytojai, nes ten
dabar susitelkė didesnė dalis tarptautinės katalikų bendruomenės.
|
|
Perlaidojo
bažnyčios statytoją
|
Urna su kan. Felikso Kapočiaus
palaikais Paminklinėje
Kristaus Prisikėlimo
bažnyčioje ir jo portretas
|
Lapkričio 4 dieną Kaune, Paminklinės Kristaus
Prisikėlimo bažnyčios kolumbariume, perlaidoti šios šventovės statytojo
kan. Felikso Kapočiaus (1895 1971) palaikai. Iš Jungtinių Amerikos
Valstijų parvežtą prieš 35-erius metus mirusio dvasininko urną su
palaikais lapkričio 23 dienomis gausiai lankė tikintieji, atsisveikindami
su šiuo uoliu Bažnyčiai ir Tėvynei savo gyvenimą atidavusiu kunigu.
|
|
Vyskupui
garbės piliečio regalijos
Rūta RONKAUSKIENĖ
|
Skuodo Švč. Trejybės bažnyčioje
šv.Mišių koncelebracijai
vadovavo vysk. Antanas
Vaičius (viduryje)
|
Spalio 27 dieną Skuodo Švč. Trejybės bažnyčioje
būta didelių iškilmių: vyskupui emeritui Antanui Vaičiui, kilusiam
iš Skuodo rajono, Geidučių kaimo, įteiktos Skuodo garbės piliečio
regalijos. Tai jau tryliktasis Skuodo garbės pilietis. Tądien aukotos
šv. Mišios, kuriose dalyvavo Telšių vyskupas Jonas Boruta, generalvikaras
prelatas Juozas Šiurys, dekanato kunigai, vyskupo sūnėnas kanauninkas
Juozas Vaičius ir kiti garbingi svečiai.
|
|
Savo
tautos laisvės siekė gyvendamas užsienyje
Bronius VERTELKA
|
Kun. Kazimieras Kuzminskas
prie Lietuvos Katalikų Bažnyčios
kronikos tomų
Livijos ŠIDLAUSKAITĖS nuotrauka
|
Kun. Kazimiero Kuzminsko, savo gyvenimą aukojusio
Lietuvos laisvinimui tiesos žodžiu,100-osios gimimo metinės buvo
paminėtos Panevėžio kraštotyros muziejaus filiale Pasipriešinimo
sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejuje. Vyko parodos Anapus
geležinės uždangos pristatymas. Joje panaudota Panevėžio kraštotyros,
Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos muziejų, Lietuvos išeivijos
instituto bei Panevėžio apskrities G.Petkevičaitės-Bitės viešosios
bibliotekos rankraščių skyriaus medžiaga.
|
|
Ne
tik meldėsi, bet ir gražiai pabendravo
|
Bendra nuotrauka po atlaidų.
Kairėje klebonas kun. Julius
Meškauskas, dešinėje vikaras
kun. Kęstutis Motiejaitis
|
Prieš porą metų Šilalės rajone, Pajūrio seniūnijoje
esančioje Visdžiaugų gyvenvietėje, buvo pastatyta medinė koplyčia,
savo dydžiu ir architektūra labiau primenanti nedidelę bažnytėlę.
Tiesa, kadaise toje vietoje stovėjo bažnyčia, bet laikas ją sunaikino.
Pagal iš Šilalės architekto gautą projektą buvo užsimota vietoj
buvusios bažnyčios pastatyti erdvią koplyčią. Šios iniciatyvos ėmėsi
Lileikėnuose gyvenusios Skolastika ir Kazimiera Kairytės. S.Kairytė-Šerpytienė
visą laiką gyveno Lileikėnuose, o Kazimiera Kairytė-Kriauza Amerikoje.
Prie šios koplyčios pastatymo prisidėjo ne tik paminėtos koplyčios
sumanytojos S. ir K.Kairytės, bet ir Rietavo miškų urėdija, Pajūrio
seniūnija, vadovaujama seniūno Pranciškaus Brinkio. Šios koplyčios
statybos meistras Stasys Bernotas.
|
|
Kryžių
išniekino buvęs kunigas
|
Ekskunigo E.Atkočiūno pastatyta
antkapinė skulptūra: širdis užkelta
ant akmens, apjuosta grandine
ir užrakinta spyna
|
Palangoje gyveno nepaprasto pamaldumo Emilija
Atkočiūnienė su dukrele Virginija. Po dukros mirties motina Kretingos
kapinėse pastatė didelį ąžuolinį kryžių su Kristaus kančia (dail.
V.Vaičiūnas). Mama nepaprastai mylėjo dukrą, nuoširdžiai ją slaugė.
Ant jos kapo visada žaliavo rūtos ir žydėjo rožės.
Jos sūnus Edmundas Atkočiūnas buvo kunigas, vėliau
metė kunigystę ir su mergina išvažiavo į JAV. Mirus E.Atkočiūnienei
sūnus Edmundas grįžęs vasarą iš JAV (buvo vedęs ir ten gyveno su
šeima), padarė motinos kapo pertvarką. Nuvertė mamos pastatytą kryžių
ir įsakė menininkui pasiimti jį bei grąžinti jam 600 litų, sumokėtus
mamos. Kapą sulygino su žeme, pastatė savo balvoną, kurį apjuosė
stambia grandine ir užrakino juoda spyna. Aplinkui paskleidė jūros
akmenėlių.
|
|
Mirė
du Vilniaus kunigai
|
Kun. prof. dr. Pranas Vaičekonis
|
Spalio 6 dieną Santariškių ligoninėje mirė Vilniaus
Šv. Jono Bosko parapijos rezidentas kun. Vladyslav Mikulevič, SDB.
Kun. V. Mikulevič gimė 1927 m. gruodžio 5 d. Vilniuje, Verkiuose.
1934 metais garsus Vilniaus prelatas Liubianiec, pasižymėjęs gerais
darbais, padovanojo seserims Švč. Mergelės Marijos Pagalbininkės
Dukroms mišku apaugusį žemės sklypą šalia Vilniaus. Ta vieta buvo
pavadinta Laurais, pagerbiant seserų vyresniąją motiną Laurą Meozzi.
Ten buvo įkurta 150 vaikų našlaičių prieglauda, darželis, taip pat
privati bendrojo lavinimo mokykla. Tarp seserų auklėtinių buvo ir
V.Mikulevič. Atėjus sovietų valdžiai, 119 berniukų, tarp jų ir Mikulevič,
viena mergaitė ir keletas seserų iš Laurų išvyko į Lenkiją.
|
|
Be
pragiedrulių
Petras KATINAS
Pamenate, gerbiamieji, kaip Atgimimo metais buvo
daug rašoma ir kalbama apie tai, kad atkūrę nepriklausomybę pirmiausia
susitvarkysime su valdininkų ir kitų nomenklatūrininkų privilegijomis,
nušluosime gražiausiose Lietuvos vietose pastatytas pirteles bei
kitokias partinių biurokratų pasilinksminimo gūžtas, uždarysime
specialias parduotuves ir t.t. Tiesa, jau baigiantis Brežnevo sąstingiui,
neapsikentusios savo sutuoktinių partinių ir ūkinių viršininkų
linksminimosi ir paleistuvavimo, tuometinio elito žmonos supleškino
vieną tokią nomenklatūrininkų pirtį pakaunėje.
|
|
|