Atnaujintas 2006 lapkričio 10 d.
Nr.84
(1484)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Šiame numeryje:

Apie piligriminę kelionę į Jeruzalę

Darbai, skirti kardinolui atminti

Kardinolas K.Umešas iškelia evangelizacijos prioritetus

Mindaugas BUIKA

Naujasis Kunigų kongregacijos
prefektas 72 metų Brazilijos
kardinolas Klaudijus Umešas, OFM.

Paskirtas naujas Kunigų kongregacijos prefektas

Suprasdamas, kad reikia atnaujinti Romos kuriją, popiežius Benediktas XVI naujuoju Kunigų kongregacijos prefektu paskyrė Brazilijos didžiausios San Paulo diecezijos (8 mln. katalikų) arkivyskupą, 72 metų kardinolą Klaudijų Umešą, OFM. Iki šiol Vatikane nebuvo dikasterijos, kuriai vadovautų Brazilijos – pasaulyje gausiausios katalikiškos šalies (turi 189 mln. gyventojų, iš kurių 145 mln. yra katalikai) – Bažnyčios hierarchas. Taigi minėtu paskyrimu Šventasis Tėvas patvirtino siekį, kad prie svarbių Šventojo Sosto institucijų vadovavimo prisidėtų trečiojo pasaulio šalių ganytojai, nes ten dabar susitelkė didesnė dalis tarptautinės katalikų bendruomenės.


Perlaidojo bažnyčios statytoją

Urna su kan. Felikso Kapočiaus
palaikais Paminklinėje
Kristaus Prisikėlimo
bažnyčioje ir jo portretas

Lapkričio 4 dieną Kaune, Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios kolumbariume, perlaidoti šios šventovės statytojo kan. Felikso Kapočiaus (1895 – 1971) palaikai. Iš Jungtinių Amerikos Valstijų parvežtą prieš 35-erius metus mirusio dvasininko urną su palaikais lapkričio 2–3 dienomis gausiai lankė tikintieji, atsisveikindami su šiuo uoliu Bažnyčiai ir Tėvynei savo gyvenimą atidavusiu kunigu.


Vyskupui – garbės piliečio regalijos

Rūta RONKAUSKIENĖ

Skuodo Švč. Trejybės bažnyčioje
šv.Mišių koncelebracijai
vadovavo vysk. Antanas
Vaičius (viduryje)

Spalio 27 dieną Skuodo Švč. Trejybės bažnyčioje būta didelių iškilmių: vyskupui emeritui Antanui Vaičiui, kilusiam iš Skuodo rajono, Geidučių kaimo, įteiktos Skuodo garbės piliečio regalijos. Tai jau tryliktasis Skuodo garbės pilietis. Tądien aukotos šv. Mišios, kuriose dalyvavo Telšių vyskupas Jonas Boruta, generalvikaras prelatas Juozas Šiurys, dekanato kunigai, vyskupo sūnėnas kanauninkas Juozas Vaičius ir kiti garbingi svečiai.


Savo tautos laisvės siekė gyvendamas užsienyje

Bronius VERTELKA

Kun. Kazimieras Kuzminskas
prie „Lietuvos Katalikų Bažnyčios
kronikos“ tomų
Livijos ŠIDLAUSKAITĖS nuotrauka

Kun. Kazimiero Kuzminsko, savo gyvenimą aukojusio Lietuvos laisvinimui tiesos žodžiu,100-osios gimimo metinės buvo paminėtos Panevėžio kraštotyros muziejaus filiale Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejuje. Vyko parodos „Anapus geležinės uždangos“ pristatymas. Joje panaudota Panevėžio kraštotyros, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ muziejų, Lietuvos išeivijos instituto bei Panevėžio apskrities G.Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rankraščių skyriaus medžiaga.


Ne tik meldėsi, bet ir gražiai pabendravo

Bendra nuotrauka po atlaidų.
Kairėje klebonas kun. Julius
Meškauskas, dešinėje – vikaras
kun. Kęstutis Motiejaitis

Prieš porą metų Šilalės rajone, Pajūrio seniūnijoje esančioje Visdžiaugų gyvenvietėje, buvo pastatyta medinė koplyčia, savo dydžiu ir architektūra labiau primenanti nedidelę bažnytėlę. Tiesa, kadaise toje vietoje stovėjo bažnyčia, bet laikas ją sunaikino. Pagal iš Šilalės architekto gautą projektą buvo užsimota vietoj buvusios bažnyčios pastatyti erdvią koplyčią. Šios iniciatyvos ėmėsi Lileikėnuose gyvenusios Skolastika ir Kazimiera Kairytės. S.Kairytė-Šerpytienė visą laiką gyveno Lileikėnuose, o Kazimiera Kairytė-Kriauza – Amerikoje. Prie šios koplyčios pastatymo prisidėjo ne tik paminėtos koplyčios sumanytojos S. ir K.Kairytės, bet ir Rietavo miškų urėdija, Pajūrio seniūnija, vadovaujama seniūno Pranciškaus Brinkio. Šios koplyčios statybos meistras – Stasys Bernotas.


Kryžių išniekino buvęs kunigas

Ekskunigo E.Atkočiūno pastatyta
antkapinė skulptūra: širdis užkelta
ant akmens, apjuosta grandine
ir užrakinta spyna

Palangoje gyveno nepaprasto pamaldumo Emilija Atkočiūnienė su dukrele Virginija. Po dukros mirties motina Kretingos kapinėse pastatė didelį ąžuolinį kryžių su Kristaus kančia (dail. V.Vaičiūnas). Mama nepaprastai mylėjo dukrą, nuoširdžiai ją slaugė. Ant jos kapo visada žaliavo rūtos ir žydėjo rožės.

Jos sūnus Edmundas Atkočiūnas buvo kunigas, vėliau metė kunigystę ir su mergina išvažiavo į JAV. Mirus E.Atkočiūnienei sūnus Edmundas grįžęs vasarą iš JAV (buvo vedęs ir ten gyveno su šeima), padarė motinos kapo pertvarką. Nuvertė mamos pastatytą kryžių ir įsakė menininkui pasiimti jį bei grąžinti jam 600 litų, sumokėtus mamos. Kapą sulygino su žeme, pastatė savo „balvoną“, kurį apjuosė stambia grandine ir užrakino juoda spyna. Aplinkui paskleidė jūros akmenėlių.


Mirė du Vilniaus kunigai

Kun. prof. dr. Pranas Vaičekonis

Spalio 6 dieną Santariškių ligoninėje mirė Vilniaus Šv. Jono Bosko parapijos rezidentas kun. Vladyslav Mikulevič, SDB. Kun. V. Mikulevič gimė 1927 m. gruodžio 5 d. Vilniuje, Verkiuose. 1934 metais garsus Vilniaus prelatas Liubianiec, pasižymėjęs gerais darbais, padovanojo seserims – Švč. Mergelės Marijos Pagalbininkės Dukroms – mišku apaugusį žemės sklypą šalia Vilniaus. Ta vieta buvo pavadinta Laurais, pagerbiant seserų vyresniąją motiną Laurą Meozzi. Ten buvo įkurta 150 vaikų našlaičių prieglauda, darželis, taip pat privati bendrojo lavinimo mokykla. Tarp seserų auklėtinių buvo ir V.Mikulevič. Atėjus sovietų valdžiai, 119 berniukų, tarp jų ir Mikulevič, viena mergaitė ir keletas seserų iš Laurų išvyko į Lenkiją.


Be pragiedrulių

Petras KATINAS

Pamenate, gerbiamieji, kaip Atgimimo metais buvo daug rašoma ir kalbama apie tai, kad atkūrę nepriklausomybę pirmiausia susitvarkysime su valdininkų ir kitų nomenklatūrininkų privilegijomis, nušluosime gražiausiose Lietuvos vietose pastatytas pirteles bei kitokias partinių biurokratų pasilinksminimo gūžtas, uždarysime specialias parduotuves ir t.t. Tiesa, jau baigiantis Brežnevo sąstingiui, neapsikentusios savo sutuoktinių – partinių ir ūkinių viršininkų – linksminimosi ir paleistuvavimo, tuometinio „elito“ žmonos supleškino vieną tokią nomenklatūrininkų pirtį pakaunėje.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija