Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Nuomonės
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Mokslininkai diskutavo apie tautinio tapatumo išsaugojimą Europos Sąjungoje

Kristina BORKERTAITĖ

Tarptautinėje mokslinėje teorinėje- praktinėje konferencijoje „Tautinio tapatumo išsaugojimas Europos Sąjungoje“. Iš kairės: prof. dr. Mario Trapani, prof. dr. Gian Luigi Falchi, kan. dr. Robertas Pukenis, prof. dr. Džonas Shamuana Mabenga, tribūnoje – prof. Alfonsas Motuzas

Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete (KTF) lapkričio 10-11 dienomis vyko tarptautinė mokslinė teorinė-praktinė konferencija „Tautinio tapatumo išsaugojimas Europos Sąjungoje“. Konferencijos tikslas – kurti laisvą, be sienų, krikščionišką Europą, paskatinti žmones aktyviai dalyvauti tokios Europos kūrime ir viešajame diskurse.

Konferencijos dalyvius sveikino Apaštališkasis nuncijus Baltijos valstybėms arkivyskupas dr. Peteris Stephanas Zurbrigenas, Katalikų teologijos fakulteto Vytauto Didžiojo universitete didysis kancleris, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, SJ, VDU KTF dekanas kan. doc. dr. Petras Smilgys, Koncerno „Achemos grupė“ atstovas dr. Zenonas Navelskis, Kauno miesto vicemeras Kazimieras Kuzminskas, Kupiškio miesto meras, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Leonas Apšega.

Konferencijoje buvo aptariama valstybės suvereniteto ir Europos Sąjungos plėtros problematika, tautiškumo samprata globalizacijos kontekste, nacionalinio paveldo išsaugojimas Europos Sąjungoje. Tapatumo išsaugojimą Europos Parlamento narys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras prof. Vytautas Landsbergis pavadino svarbiu, jei ne visiškai beviltišku klausimu.

Profesoriaus įsitikinimu, tautinė tapatybė ir buvimas ES (arba europinė tapatybė) nėra konfrontacija. Lietuva yra Europos dalis. Lietuvos tapatybė turi galimybių išlikti, jei bus išlaikyta Europos tapatybė, kuri sukurta krikščioniškosios civilizacijos pagrindu. „Nepaisant to, kad žmonės liaujasi praktikavę dogmatinę religiją, būtent ji išliko mūsų vertybių formavimo pagrindu“, – kalbėjo V.Landsbergis ne itin gausiai susirinkusiems konferencijos svečiams.

Pasak Laterano popiežiškojo universiteto Civilinės ir bažnytinės teisės instituto prezidento prof. dr. Gian Luigi Falchi, Europos identiteto fundamentinės vertybės yra valstybės pasaulietiškumas ir religijos laisvė, kurios tarpusavyje griežtai susijusios. Teisingai suprasta ir užtikrinta religijos laisvė yra pagrindas visoms kitoms laisvėms. Kun. dr. Piotras Stanisz iš Liublino katalikiškojo universiteto įžvelgia ES dviprasmybę: teisiniu požiūriu kiekvienas valstybės narys yra laisvas, todėl ES neturėtų priverstinai supasaulietinti visuomenę, priešingai, turėtų būti skatinamas laisvas konfesijų gyvavimas, kaip pagrindas tapatumui išsaugoti.

Kan. prof. dr. Kęstutis Žemaitis (VDU) sakė, jog Europoje galime išlikti tuo, kuo esame, jei išsaugosime krikščioniškas vertybes ir jei išmoksime gyventi laisvai, t.y. ne tik naudosimės laisvėmis, bet ir prisiimsime atsakomybę. Prof. Alfonsas Motuzas (VDU) pabrėžė, kad nutautėti neleidžia savos kultūros studijos ir pažinumas, o Lietuva išlikti tautiška ir pilietiška gali išsaugodama religinį nacionalinį paveldą: Šiluvą, Kryžių kalną, Kalvarijas, kryždirbystę.

Įdomų ir svarbų problemos aspektą palietė Europos paslaugų instituto prezidentas prof. dr. Francesco Chiappetta. Jo teigimu, tauta yra dvasios principas, kurį sudaro du dalykai. Pirmasis priklauso praeičiai – tai sukurtas bendras paveldas, antrasis priklauso dabarčiai – noras išlaikyti tą paveldą, siekis gyventi kartu. Todėl labai svarbu užtikrinti tinkamą komunikaciją. Deja, ko-munikacijos tarp Briuselio ir likusios Europos, kuri sujungtų Europos piliečius, atskiras valstybes, beveik nėra. Naujų technologijų pajungimas leistų lengviau ir pigiau komunikuoti.

Gruzijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje dr. Davidas Aptsiauri ypač pabrėžė tautinio identiteto išsaugojimo galimybes, bendradarbiavimo su tarptautinėmis organizacijomis ir mažų šalių solidarumo svarbą. Jo įsitikinimu, tarptautinių organizacijų vaidmuo turi būti pakeistas. Nepaisant to, kad tokia globalinė problema kaip nacionalinis saugumas reikalauja daug dėmesio, gyvenimas tampa vis pragmatiškesnis, identitetas neturėtų likti antraeilis.

Paduvos universiteto profesorius, Tarptautinės taikos mokslų akademijos prezidentas prof. dr. Džonas Shamuana Mabenga susijungusią Europą kvietė apmąstyti savo seserį Afriką ne kaip problemą, o kaip galimybę. Juk Afrika tikrai ką turi pasiūlyti Europai.

Konferencijoje skaityti pranešimai (straipsnyje paminėti ne visi) palietė daug svarbių ir gilių tautinio identiteto išsaugojimo aspektų. Belieka tik apgailestauti, jog tokios intelektualios konferencijos, kaip ši, susilaukia taip mažai mūsų visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Tačiau galima pasidžiaugti, kad mokslininkų darbas nebus bevertis. Spaudos konferencijoje organizacinio komiteto pirmininkas kan. dr. Robertas Pukenis užtikrino, jog tarptautinėje konferencijoje skaityti pranešimai bus išspausdinti VDU Katalikų teologijos fakulteto leidžiamame moksliniame žurnale „Soter“.

Konferencijos viešnia, aktorė Regina Varnaitė, paklausta, kas paskatino dalyvauti šiame renginyje, „XXI amžiui“ tvirtino besidominti politika, tauta, integracija. Aktorė išreiškė liūdesį, jog mūsų jaunimas pamiršta tikrąsias vertybes, pirmiausia rūpinasi pinigais, taip pat mūsų visuomenėje apskritai gajus jaunimo demoralizacijos propagavimas – „kaip gera būti blogam“.

Kazimiero DOBKEVIČIAUS nuotrauka

© 2006 „XXI amžius“