| 
     
      
         
          |  
             Rašytojas 
              neleido sielai rūdyti...  
             Gediminas GRIŠKEVIČIUS  
            
               
                  | 
               
               
                |  
                    Vilniaus universiteto Istorijos-  
                    filologijos fakulteto studentai  
                    lituanistai Kulautuvoje. Kairėje   
                    Viktoras Brazauskas. 1967 metų kovas  
                   
                 | 
               
             
             Kai aš mažas kūdikis bėgiojau,  
             Iškentėjau aš kančias visas...  
             Lapkritis parsiveda visus išėjusius. Sykiu žingsnis 
              žingsnin ėjusius. Sykiu tas pačias knygas skaičiusius. Sykiu lietuviškas 
              dainas dainavusius ir nemeluotai nuoširdžius posmus deklamavusius... 
              Likiminius žmones, jaukiai besišypsančius maloniai širdį ir šiandien 
              sušildančiuose gyvenimo vitražuose. Tuo ir reiškiasi žmonių giminiškumas. 
             
           | 
         
         
           
             
           | 
         
         
          |  
             Nelaiku 
              užgesęs žiburys  
             Antanas MARČIULAITIS  
            
               
                  | 
               
               
                |  
                    Prof. dr. Jonas Kazlauskas (1930-1970) 
                     
                   
                 | 
               
             
             Poetas Justinas Marcinkevičius savo atsiminimų 
              knygoje Dienoraštis be datų apie buvusį jaunystės draugą Joną 
              Kazlauską rašė: Vos tik pagalvoju apie Joną  tuoj ir suskamba 
              ausyse: Kas paklos man patalėlį, kas nuvargusį paguos
 Poetas 
              prisiminė, jog šią gilios nostalgijos kupiną dainą pirmą kartą išgirdęs 
              iš Jono lūpų tada, kai juodu ilsėjosi ant šviežio, vasaros kvapais 
              prisodrinto šieno Jono tėviškėje. Poetas pabrėžia: Skaidri melodijos 
              ir žodžio vienovė pilna buvo skaudaus lyrizmo, dramatiško gyvenimo 
              laikinumo nuojautos
 mums atrodė, kad mes dainavome ir savo epochą, 
              ir savo likimą. 
             
           | 
         
         
           
             
           | 
         
         
          |  
             1831 
              metų sukilimo Lietuvoje didvyrė  
            Grafaitės Emilijos Pliaterytės 200-osioms gimimo 
              metinėms  
            
               
                  | 
               
               
                |  
                    Grafaitė Emilija Pliaterytė  
                    Nuotrauka iš leidinio  
                    1831 metų sukilimio didvyrė  
                    grafaitė Emilija Pliaterytė  
                   
                 | 
               
             
             Lapkričio 13 dieną sukako du šimtai metų, kai 
              1806 metais Vilniuje, grafų Pranciškaus Ksavero Broel-Pliaterio 
              ir Onos Platerienės (mergautinė pavardė  Ana fon Mol) šeimoje, 
              gimė pirmagimė, mergytė, kuri buvo pakrikštyta Emilijos vardu. Džiaugsmas 
              būtų buvęs kur kas didesnis, jei būtų gimęs berniukas, mat grafas 
              Pranciškus Ksaveras tikėjosi sūnaus. Tuo metu niekas negalėjo pagalvoti, 
              kad po kurio laiko būtent ši mažutė mergaitė taps Lietuvos pasididžiavimu. 
              Jos atminimui bus rašomos eilės, kuriamos pjesės, o jos drąsos, 
              narsumo ir kovingumo pavyzdžiu bus mokomas ne vienas 
              vyras.  
           | 
         
       
     |