|
Ar KGB galėjo padaryti moralinę ir materialinę žalą?
Algirdas ENDRIUKAITIS
Kaip nustatyta 2004 m. vasario 4 d. įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, KGB agentė M.Žukaitienė 1953 m. sausio 2 d. už 2000 rublių čekistams parodė Šakių rajono Žalgirio miške esantį partizanų Antano ir Jono Aštrauskų bunkerį. Partizanų apsupimo ir nužudymo operacijoje aktyviai dalyvavo ir KGB leitenantas V.Vasiliauskas. Teismas minėtus asmenis pripažino kaltais genocidiniais nusikaltimais ir nuteisė, nors nuo bausmės atleido.
KGB papulkininkis V.Vasiliauskas apie partizanų
nužudymo operaciją aiškino, kad jo čekistų komanda veikė neperžengdama
būtinosios ginties ribų, o apie stribus, kurių rajono štabo
viršininku jis buvo, sakė, kad šie
drąsiai stodavo į kovą
su teroristais ir juos nugalėdavo.
Savo teismuose jis kalbėjo: Dvidešimt penkerius savo sąmoningo
gyvenimo geriausius metus aš atidaviau darbui saugumo organuose
ir džiaugiuosi savo deramu poelgiu (
), laiku nukenksminus piktadarius
buvo išgelbėta dešimtys gyvybių.
Kauno apygardos teisėja Birutė Bobrel šį mėnesį
atmetė nukentėjusios partizano J.Aštrausko dukters Martinos moralinės
ir materialinės žalos ieškinį nuteistiesiems, kurie, be kita ko,
sąmoningai nenurodo nužudytųjų padėjimo vietos. Ieškovė remiasi
2006 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
nurodyta Konstitucijos 30 str. 2 dalies nuostata, teigiančia, kad
...būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę
žalą yra Konstitucinis principas. Taip pat Civilinio Kodekso
6.250 straipsnis nurodo: Neturtinė žala atlyginama visais atvejais,
kai ji padaryta dėl nusikaltimo...
Į tai teisėja B.Bobrel savo šių metų lapkričio 9 d. sprendime
pažymi, kad žala ieškoma dėl 1953 m. įvykių, ...kai LR Konstitucija
negaliojo. Be to: Atsakovų veiksmų atlikimo metu galioję civiliniai
įstatymai neturtinės žalos atlyginimo instituto nenumatė. Taigi
Lietuvoje teisėtai veikė okupaciniai įstatymai, kurie dabar gina
čekistus! Tuo metu Lietuvoje veikė ,,Civiliniai įstatymai, kurie
numatė žalos atlyginimus (636, 644, 657, 658, 667 straipsniai).
Beje, 644 str. numato, kad civilinės senaties nėra, jeigu net ir
suėjo baudžiamosios atsakomybės senatis. Šiandien veikia nauji įstatymai.
Teisėja B.Bobrel savo sprendime nurodo: Ieškovė daugiau
kaip dešimtmetį po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo
1990 m. kovo 11 d. savo turtinių teisių negynė, todėl atnaujinti
ieškinio senaties terminą nėra pagrindo.
Juk nusikaltėliai buvo pripažinti tik 2004 metais ir iki to
laiko nebuvo žinoma, kam ir už ką teikti ieškinį. Beje, teisėja
savo sprendime nurodo, kad teismas ...turi spręsti vadovaudamasis
teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais... šalių elgesį...
bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teisėjos čekistų teisingumo
ir protingumo pasirinkimas yra akivaizdus. Pasipriešinimo dalyviai
sprendimą įvertina kaip visiškai politiškai angažuotą.
Iš sprendimo matyti, kad teisėja laikosi nuostatos, kad genocidinės bylos antra dalis moralinė ir materialinė atsakomybė atmestina, kaip neišvestina iš be senaties genocidinio nusikaltimo. Ar teisingumo ir protingumo principas leidžia galvoti, kad nukentėjusieji, dar esant gyvam Stalinui, galėjo iš KGB ieškoti teisybės? Akivaizdu, kad teisėja B.Bobrel savo darbu parodo teisės, moralės, istorijos visiškai atvirai šališką požiūrį, suniekindama pasipriešinimo okupacijai idėją be jokio iki šių dienų čekistinės nuostatos tebesilaikančių nusikaltėlių gynimą protingumo principu, manipuliuojant subjektyviais, naudingais tik istoriniams nusikaltėliams samprotavimais. Teisėja priteisia nukentėjusiajai M.Aštrauskaitei sumokėti KGB agentės M.Žukaitienės naudai 1000 litų teismo išlaidų.
Byla atsidurs Apeliaciniame teisme.
© 2006 XXI amžius
|