Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Istorijos vingiai
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Pasaulis
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Šviesos erdvynuose

Marija MACIJAUSKIENĖ

Rikardas Gustavas – V.Česas Dž.Verdžio operoje „Kaukių balius“. 1967 m. Ričardo ŠAKNIO fotokopijos

Man menininkas primena tamsią ir nepaliestą leliją, o gal žemčiūgą senovės lietuvių darželiuose. Tos gėlės reikalauja rūpesčio ir meilės kasdieninės, bet kai pražysta, tarsi nušvinta visas pasaulis. Tai Viešpaties dovana, kurią paveldi ir būsimasis menininkas, – solistas, smuikininkas ar... Visos kūrybinės jėgos srute srūva, jei mokėsime jas vertinti, saugoti ir Viešpaties patikėtam darbui aukotis. Taip mąsčiau ketindama rašyti apie subtilaus balso ir kitais talentais Dievo apdovanotą įžymųjį mūsų operos tenorą, sukūrusį scenoje net 52 ryškius vaidmenis, Vladą Česą, kurį pirmąkart išgirdau dar pokary, kai Kaune pradėjo atgauti jėgas opera. Juk, vengdami tremčių, artėjant antrajai sovietinei okupacijai, ne tik rašytojai, dailininkai, bet ir didžiuma ryškių dainininkų pasitraukė į Vakarus be rytdienos vizijos, svarbu buvo išlikti gyvam, nebūti numarintam.