|
Ugdys tautinį samoningumą
Išėjo naujas Į Laisvę numeris
Kazys BLAŽEVIČIUS
Neseniai iš spaudos išėjo naujas (Nr. 154
(191), liepos-rugsėjo mėn.) istorinio žurnalo Į laisvę numeris.
Redaktoriaus žodyje žurnalo redaktorius Vidmantas Vitkauskas informuoja,
jog Lietuvos Fronto bičiulių (LFB) tarybos sprendimu žurnalas bus
leidžiamas ne 2000, bet 3000 egzempliorių tiražu. Jis rašo: (...)
savo kelią pradėjęs prieš penkis dešimtmečius žurnalas Į Laisvę
ir šiandien nuosekliai vykdo savo leidėjų bei pirmtakų nubrėžtą
gairę ugdo tautinį sąmoningumą ir krikščionišką moralę, puoselėja
demokratijos idėjas ir rezistencinį paveldą. Todėl džiaugiamės,
kad žurnalas nuo šiol apims dar didesnį skaitytojų ratą ir sudarys
sąlygas visuomenei (...) ne tik plačiau susipažinti su Lietuvių
Fronto, organizacijų veikla, bet ir paskatins visus aktyviau domėtis
Lietuvos ir užsienio lietuvių rezistencine praeitimi. (...) .
Skyrelyje Lietuvių Fronto bičiulių švyturiai publikuojamas sutrumpintas Adolfo Damušio straipsnis Keli štrichai bičiulio Vytauto Vaitiekūno veiklai prisiminti ir darbams išryškinti. V.Vaitiekūnas (Juozas Katilius) teisininkas, žurnalistas, antisovietinis ir antinacinis rezistentas, aktyvus kovotojas už Lietuvos laisvę išeivijoje. Straipsnelyje pateikiamas Vaitiekūno plačiašakės veiklos vertinimas. Pirmosios Lietuvos Respublikos laikais jis darbavosi Vytauto Didžiojo universiteto Krikščionių darbininkų sąjungoje, redagavo Darbininką, veikė lietuvių aktyvistų fronte, Lietuvių Taryboje, VLIKe. Hitlerinės okupacijos metais kalėjo Vokietijos kalėjimuose.
Gyvendamas Vakaruose V.Vaitiekūnas dalyvavo Lietuvos laisvės komiteto veikloje, kurį laiką redagavo Į Laisvę, rašė į lietuviškąją spaudą, padėjo rengti LFB programinį dokumentą Į pilnutinę demokratiją, domėjosi darbininkų socialinėmis problemomis.
Nuomonių skyrelyje Vytautas A.Dambrava publikacijoje Laisvės iššūkiai, neatlikti darbai, politinis turgus su nerimu klausia: Kaip išlaikyti Lietuvą susipratusių ir ištikimų tautiečių rankose? Nerimas pagrįstas. Lietuvos nelaimė, kad, žlugus Sovietų Sąjungai, po Nepriklausomybės atkūrimo politinė valdžia ir ekonominė jėga Lietuvoje pasiliko buvusių komunistų rankose. Tuo tarpu žlugus despotiniams režimams Vokietijoje ir Italijoje nacizmo ir fašizmo neliko nė kvapo. Autorius įsitikinęs, kad Lietuvos nelaimės kyla iš to, kad pamiršome Dievą, teisingumą, patriotizmą, idealizmą ir humanizmą, neįvertiname didžiulių išeivijos pastangų kovoje dėl Lietuvos išlaisvinimo ir nepanaudojame išeivijos galimybių atgimusiai valstybei stiprinti. Savo apmąstymus autorius reziumuoja: Išeivija šiandien tebeatstovauja krikščioniškajai moralei, teisingumui, Vakarų kultūrai, bet jos darbas Lietuvai nėra baigtas ir jos įnašas Tėvų žemei yra būtinas. Reikia su tuo sutikti. Tačiau kaip įveikti ekskomunistų, kagėbistų ir Maskvos tarnų įnirtingą pasipriešinimą tai kilniai misijai?
Skyrelyje Laikas ir idėjos dim. gen. mjr. Jons Algirdas Kronkaitis straipsnyje Lietuvos dabartinė padėtis ir perspektyva nagrinėja Lietuvos ekonominę ir politinę raidą pastaraisiais metais. Pripažindamas, kad šalies ekonomika stiprėja, konstatuoja: Bendrai paėmus žmonės gyvena geriau, nors praraja tarp turtuolių ir skurdžiai gyvenančių vis didėja. Užsienio politiką bei krašto apsaugą J.Kronkaitis vertina pozityviai, nors, jo nuomone, kariuomenė turėtų būti efektyviau modernizuojama. Vidaus politiniame gyvenime autorius įžvelgia visuomenės nusivylimą valdžia, kuri sunkiai atsikrato bolševikinio paveldo ir nerangiai mokosi demokratijos. Autorius atkreipia dėmesį į vis grėsmingesnius mastus įgaunančią emigraciją, globalizmo pavojų mažai tautai, nemažėjančią energetinę priklausomybę nuo Rusijos, spragas jaunimo patriotiniame ugdyme ir pan.
Kęstutis Skrupskelis straipsnyje Ar Lietuva yra ten, kur yra bent vienas lietuvis? nagrinėja fizinės ir dvasinės emigracijos problemas. Dabartinėje fizinėje emigracijoje jos grėsmės neįžvelgia. Jo nuomone, fizinė emigracija mažės tada, kai tarp darbdavių ir dirbančiųjų susiklostys humaniški santykiai. Dvasinės emigracijos, autoriaus nuomone, sustabdyti neįmanoma; galima ją mažinti ir lėtinti. Tačiau tam reikalingos pastangos, kurių šiuo metu aiškiai nepakanka. Į straipsnio pavadinime suformuluotą klausimą autorius atsako: Savaime aišku, kad taip.
Vytautas Volertas straipsnyje Apžvalga prieš klausimą su tūkstančiu atsakymų. Rusijos siaubo šmėkla peržvelgia Rusijos imperijos kūrimosi tūkstantmetę istoriją, jos vardą ir paniekintų mužikų tarpusavio santykius, carinės imperijos griūties priežastis, bolševikų imperijos gimimą, jos vadų klastą ir begalinį agresyvumą ir kt. Sugriuvus Sovietų Sąjungai naujoji Rusija imperinę politiką tęsia naujomis priemonėmis: kaimynai nuo Estijos iki Gruzijos laikomi nuolatinėje Kremliaus kaprizų įtampoje, vykdomas įžūlus energetinis šantažas, nuolat bandoma destabilizuoti Lietuvos politinį gyvenimą. Straipsnis parašytas V.Volertui būdingu stiliumi: gausu informacijos, subtilios ironijos ir šmaikščių vertinimų, skaitomas su įdomumu ir šypsena.
Česlovas Vytautas Stankevičius straipsnyje Energetikos grėsmės ir saugumo stiprinimo uždaviniai nagrinėja Lietuvos energetinio priklausomumo nuo Rusijos problemas. Kremliui savo rankose koncentruojant visą energetikos valdymą, tos problemos tampa rimtomis grėsmėmis. Ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje klostosi situacija, kai politinį klimatą formuoja dujos ir nafta. Padėtį sunkina tai, kad, Lietuvai tapus ES nare, mūsų energetinis saugumas nė trupučio nepadidėjo, nes ES šalių energetinis saugumas tampa vis labiau priklausomas nuo Rusijos, ir ši šalis visomis priemonėmis stengiasi stiprinti savo monopolines galias. Straipsnyje pateikta informacija ir samprotavimai aktualūs ne tik Lietuvai. Akivaizdu, kad Lietuva pati nepajėgi išspręsti energetinio saugumo problemos. Ar padės ES Lietuvai susidoroti su šia problema ir ar pati ES sugebės užtikrinti savo energetinį saugumą, parodys ateitis.
Liūda Rugienienė straipsnyje Lietuvos ir užsienio lietuvių sanglaudos svarba naujos emigracijos bangos akivaizdoje apžvelgia Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) išeivijoje raidos istoriją. Šiuo metu PLB veikia 36 šalyse. PLB yra tautiniais pagrindais organizuota visuomenė, ji vadovaujasi Lietuvių Chartos principais, kuriais siekiama išeivijoje išlaikyti lietuvybę, išsaugoti gimtąją kalbą, lietuvišką šeimą bei tautinį solidarumą. PLB gyvuoja jau 50 metų ir yra sukaupusi turtingą patirtį, kaip užsienyje išlikti lietuviu. Ta patirtimi reikėtų plačiau naudotis, nes, vykstant globalizacijos procesams, tautinio tapatumo praradimo grėsmė didėja. Tautinio tapatumo išsaugojimas yra labai sunkus uždavinys, kurį išspręsti valstybiniu mastu reikia rengtis rimtai. Autorė rašo: Nerealu galvoti, kad lietuviu išliksi bet kur ir bet kada. Amerikoje yra įrodyta, kad trečioji generacija, kai miršta imigrantė močiutė, visiškai asimiliuojasi į Amerikos gyvenimą, t.y. nutautėja. Užsienyje gyvena beveik trečdalis mūsų tautiečių. Atkūrus Nepriklausomybę emigravo per 400 tūkst. lietuvių. Kas pasakys, kada nutautės paskutinis lietuvis? Turėkime viltį, kad to niekada neįvyks
Praeities ir dabarties skyrelyje Artūras Svarauskas straipsnyje LF ir LFB ideologinės ištakos 1936 metų generacija lietuviškojo autoritarizmo kontekste nagrinėja krikščioniškosios politinės minties vietą Lietuvoje po 1926-ųjų pučo. Anuo metu krikščioniškajai minčiai Lietuvoje atstovavo žymūs LKDP veikėjai, daug nusipelnę Nepriklausomybės įtvirtinimo darbuose, ir neseniai Lietuvoje bei Vakaruose mokslus baigę jaunieji katalikai, pradėję veržliai reikštis kultūriniame bei visuomeniniame gyvenime. Pirmajai grupei priklausė prel. M.Krupavičius, P.Kuraitis, P.Karvelis ir kt., antrajai A.Maceina, S.Šalkauskis, P.Dielininkaitis, J.Keliuotis ir kt. A.Smetona, įtvirtinęs autoritarinę valdžią, senuosius krikdemų politikus netrukus visiems laikams eliminavo iš politinio gyvenimo. Jaunoji, trečioji, dar vadinta 1936 m. generacija, kaip visuomeninė srovė susiformavo 1936 metais paskelbusi deklaraciją Į organišką valstybės kūrimą. Jaunieji katalikai nepritarė veteranų kietai politikai, smerkusiai autoritarinį valdymą ir dar svajojusiai apie demokratiją. Šių dienų terminais, jaunuosius katalikus, kurie taip ir nespėjo tapti politine srove, reikėtų skirti prie centro politikų, kurie savo pareiškimais ir veiksmais blaškėsi tarp centro dešiniųjų ir kairiųjų. Jie, susibūrę apie Naująją Romuvą, Židinį ir dienraštį XX amžius, kiek leido to meto griežta cenzūra, bandė visuomenei pateikti savo idėjas ir vizijas.Jaunieji katalikai Lietuvos kultūriniame gyvenime paliko ryškų pėdsaką, kadaise keltos mintys nenustojo aktualumo ir mūsų dienomis. Socialinėje sferoje jie skleidė socialinio teisingumo idėjas, siūlė įvairias socialines reformas, tarp jų ir netgi antrąją žemės reformą.
Atminties skyrelyje, straipsnyje Ginkluota rezistencija Dzūkijoje, Alfreda Pigagienė primena partizaninio karo Dzūkijoje istoriją. Jauni dzūkai į miškus patraukė 1944 metų vasarą, kai buvo pradėta mobilizacija į okupacinę Raudonąją armiją. Herojišką partizaninį karą visuomenei primena Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejuje sukaupta gausi laisvės kovotojų įvairių dokumentų, asmeninių daiktų, partizanų bunkeriuose rastų relikvijų ekspozicija. Jaunoji karta prie muziejaus eksponatų mokosi ištikimybės tėvynei, patriotizmo, semiasi dvasinės stiprybės ir pagalbos laisvės kovų herojams.
Skyrelyje Iš LFB istorijos Juozas Baužys apžvalgoje Žvelgiant į 50 LFB studijų savaičių prisimena studijų ir poilsio savaičių istoriją, jų organizatorius ir dalyvius, nagrinėtas temas ir prelegentus, poezijos ir muzikos vakarus bei atsiliepimus apie tradicinius tapusius renginius.
Įvykių ir darbų skyrelyje pasakojama apie fondo Į Laisvę 15-osios istorinių ir politinių studijų svaitės renginius Lietuvoje. Tie renginiai 2006 m. liepos 26-30 d. vyko Kaune ir Garliavoje. Studijų savaitės tema Nepriklausoma Lietuva: valstybės ir tautos raida bei jos perspektyvos. Studijų savaitės programa buvo labai turininga, svarbesnieji pranešimai publikuoti šiame žurnalo numeryje.
© 2006 XXI amžius
|