Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Istorijos vingiai
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Pasaulis
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Dzūkija ir dzūkai Lietuvos istorijos verpetuose

Knygos „Dzūkai“viršelis

Žinomas žurnalistas dzūkas Juozas Kuckailis atliko didžiulį kraštotyrinį darbą, kruopščiai rinkdamas dokumentinę medžiagą apie žymiausius Dzūkijos atstovus. Šio darbo vaisius – šiemet „Asveja“ leidyklos išleista knyga „Dzūkai“. Autorius knygoje pasakoja apie buvusią Seinų apskritį, administracinę liniją su Lenkija saugojusią Lietuvos pasienio policiją. Leidinys, paremtas faktais, supažindina su žymių dzūkų gyvenimu: Dzūkija didžiuojasi dailininkais Vaclovu Ratu, Antanu Žmuidzinavičiumi, pedagogikos mokslų daktaru Antanu Šerkšnu, botanikos profesoriumi Liudu Vailioniu, Lietuvos kariuomenės karininkais – Gulago kankiniu plk. ltn. Ignu Mikučioniu ir bolševikų auka 1941 metais tapusiu kpt. Adolfu Pilveliu, kunigu istoriku Jonu Reitelačiu ir pedagogu Bernardu Čepuliu, dzūkų poetu ir mokytoju Petru Mockevičiumi bei šviesiu žmogumi Jonu Čiurlioniu.

Dzūkų kraštas daug aukų sudėjo ant Lietuvos Laisvės aukuro. Nepriklausomybės kovose 1918-1923 metais žuvusiuosius primena 1999 metais Guronių kaime pastatytas kryžius paminklas. Knygoje taip pat pasakojama apie bebaimį 1941 m. birželio 23-28 d. sukilimo dalyvį Juozą Savulionį, Generolo Vėtros (Jono Noreikos) bendražygius antisovietinius pogrindininkus Zigmą Šerkšną ir Alfonsą Janulevičių, Kalniškės partizanus ir legendinį 1945 m. gegužės 16 d. mūšį, Leipalingio narsuolį Jaunių Vaškevičių, Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Vytenio tėvūnijos kūrimosi ir kovų metus, jų vadus, eilinius partizanus ir jų skaudžius likimus.

Knygos pagrindą sudaro autoriaus jau Lietuvos nepriklausomybės metais įvairiuose leidiniuose spausdintų straipsnių rinkinys. Štai rašinys apie kunigą B.Čepulį (1891-1953), pavadintas „Mėgo ir globojo jaunimą“, buvo išspausdintas „XXI amžiuje“ (2001 m. liepos 7 d.), o straipsnis, plačiai nušvietęs Lietuvos pedagogo, mokslininko, filosofijos mokslų daktaro A.Šerkšno (1903-1966) gyvenimą ir veiklą, – taip pat „XXI amžiuje“ (2004 m. sausio 21 d.). Yra straipsnių, spausdintų ir kituose Lietuvos leidiniuose: „Vorutoje“, „Lietuvos aide“, „Gimtajame krašte“, „Gimtinėje“ ir kt.

Įdomių faktų J.Kuckailis pateikia apie Seinų – Punsko žemių peripetijas. Pasak autoriaus, Lietuvos teisių į etnines Seinų–Punsko žemes nekėlė ir sovietinės Lietuvos pareigūnai, kai buvo pasirašoma sutartis dėl sienų su Lenkija. Matyt, Stalino akivaizdoje jie to ir nedrįso daryti, o gal tai jiems nelabai ir rūpėjo. Antrojo pasaulinio karo sūkuriams nuslinkus į Vakarus, kad ir trumpam laikui, vėl buvo sugrįžta prie Seinų apskrities pavadinimo. Vėliau Seinų apskrities pavadinimas buvo pakeistas į Lazdijų.

Jau pirmajame knygos straipsnyje apie dailininką A.Žmuidzinavičių (1876-1966) autorius rašo, kad tai „gyvenimo ir gimtojo krašto meile spinduliuojantis dzūkas, kuris net kankinamas sunkios ligos, kad mažiau skaudėtų, užtraukdavo savo mėgstamąją „Eglala žalioji“, o ką jau kalbėti apie jaunystės dienas, kai, ruošdami bendras parodas, kartu su kitu dzūku – Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu dainuodavo savąją „Oi giria, giria“.

Plačią veiklą vykdė kunigas, istorikas, kraštotyrininkas J.Reitelaitis (1884-1966), per savo gyvenimą nuveikęs tiek daug, kad jo veikla, autoriaus žodžiais, galėtų prilygti žygdarbiui. Jis įkūrė Krikštonių miestelį, suprojektavo ir pastatė jame puošnią bažnyčią, kleboniją, dvi mokyklas, keletą gyvenamųjų namų. Išgarsino visą Sūduvos kraštą, o ypač Dzūkiją istoriniais darbais. Parašė ir paskelbė spaudoje keturių parapijų monografijas, dar beveik trys dešimtys veikalų liko rankraščiuose, o apie šimtui parapijų surinko daug faktinės medžiagos. Pati didžiausia ir brandžiausia kun. J.Reitelaičio monografija „Kalvarija“ išleista jau po jo mirties, 1968 metais Romoje. Remdamasis istorikų K.Jablonskio ir R.Šalūgos jam atsiųsta medžiaga, sudarė dviejų tomų (829 puslapių) Užnemunės istorinių dokumentų rinkinį, apimantį 1486-1631 metus.

Itin įdomus straipsnis patalpintas knygoje „Dzūkai“ apie 1941 m. birželio 23-iosios sukilimo dalyvį Juozą Savulionį. Kaunas skendėjo dūmuose ir šūviuose. Sovietai atsitraukdami susprogdino Panemunės, Geležinkelio ir Aleksoto tiltus. Sukilėlių štabas įsakė sulaikyti sovietų kariauną, kuri mėgino statyti pontoninį tiltą ties Aukštąja Panemune. Prasidėjo susišaudymas. Sukilėliai Kauną apgynė. Pirmąja sukilimo auka tapo studentas technikas Antanas Živatkauskas. Jį skubantį su užduotimi iš pasalų nušovė rusų kareivis. Žūtbūt reikėjo išsaugoti Vilijampolės tiltą. Sovietai tiltą buvo užminavę ir laukė momento susprogdinti. Tilto viduryje iš abiejų pusių matėsi medinės dėžės su sprogstamąja medžiaga. Jį saugojo trys šarvuočiai su 40 pėstininkų. Tarp sukilėlių, atskubėjusių gelbėti Vilijampolės tilto, buvo ir J.Savulionis, dzūkas nuo Leipalingio, buvęs Vilniaus (Žvėryno) nuovados viršininko padėjėjas. Sukilėliai į bolševikų tilto sargybą sutelkė taiklią ugnį. Sargyba šiek tiek atsitraukė. Tada J.Savulionis ryžosi sunkiam ir rizikingam žingsniui – pasiekęs tilto vidurį, nukirpo sprogmenų prikrautų dėžių laidus... Taip Petro Vileišio tiltas išgelbėtas nuo sunaikinimo. Beliko laimingai sugrįžti pas savuosius. Jau visai netoli kranto drąsuolį pastebėjo priešas ir kulkosvaidžio serija pakirto žygdarbį atlikusį Juozą. Jam ėjo tik trisdešimtieji gyvenimo metai. Tikrai vertas didžiulės pagarbos šio jauno Lietuvos patrioto atminimas. J.Savulionį gerai pažinojo Australijos lietuvių visuomenės veikėjas, žurnalistas Jonas Petras Kedys (beje, prieš dvi savaites miręs ir galbūt netrukus bus palaidotas Vilniuje). Jis rašė: „Tai buvo aukšto ūgio, lieso sudėjimo, tykaus ir sugyvenamo būdo vyras. Visada būdavo užsidaręs savyje, susimąstęs. Jei tuo metu kas nors būtų užklausęs, ar Juozas Savulionis gali ryžtis kokiai nors rizikai, tai turbūt daugelis mūsų būtume suabejoję, kad Juozas gali tai padaryti”. Tai buvo antroji Sukilimo auka.

Ne visi žymūs dzūkai šiame straipsnyje paminėti, tačiau esu įsitikinęs, kad tai paskatins įsigyti arba bibliotekoje gauti paskaityti įdomią, informacinę, istorinę knygą „Dzūkai“.

Kazimieras DOBKEVIČIUS

© 2006 „XXI amžius“