Ar rodyti vaikams sovietinę istorijos versiją?
Susidūrėme su tikru Lietuvos pilietinės visuomenės išmėginimu. Tos visuomenės (ar tos?) atstovai Švietimo ir mokslo ministerijoje nutarė naudoti filmą Niekas nenorėjo mirti mokyklose kaip Lietuvos istorijos medžiagą.
Rodymas teminėse televizijos programose Kai aš mažas buvau ir nieko nesupratau be jokių komentarų, o dar ir reikšmingų dienų proga, reiškė to filmo politinio turinio aprobatą, tad jau darė ir toliau darytų žalą, priklausomai nuo žiūrovų sąmoningumo. Mokiniams čia turėtų pagelbėti mokytojai nepagailėję laiko, bet jeigu paaiškins apgavystės esmę, mokiniai patys paklaus: tai kam mums rodote?
Geriausia būtų, sukeltų susidomėjimą ir diskusiją, tad pasitarnautų auklėjimui, jeigu mokyklose būtų rodomi kartu du filmai: šis ir J. Vaitkaus Vienų vieni. Tai pirmoji mintis, tačiau besirūpinantieji Lietuvos dvasine ateitimi galėtų surengti ir išsamią diskusiją prieš tvirtindami tokias programas.
Vytautas Landsbergis
© 2006 XXI amžius
|