|
Grobis grąžinamas su išlygomis
Kaip žinoma, sovietų raudonajai armijai užėmus Vokietiją, iš jos buvo gabenama viskas. Ne tik fabrikų įrengimai, garvežiai, vagonai, laivai, bet ir neįkainojamos vertės meno ir kultūros vertybės. Sovietų maršalai ir generolai apstatė savo butus ir vilas ne tik brangiausiais baldais, bet ir papuošė garsiausių dailininkų paveikslais ir kitais kūriniais.
Ir štai dabar Rusijos žiniasklaida visais kanalais ištrimitavo apie savo kilniaširdiškumą ir net vos ne geradarystę, po 60 metų grąžinant Vokietijai kai kurias pagrobtas meno vertybes. Pirmiausia kalbama apie garsiąją Brėmeno kolekciją, kuri Rusijoje buvo vadinama Baldino kolekcija. Mat 1945 metais Raudonosios armijos karininkas Viktoras Baldinas vienoje Vokietijos pilyje aptiko didžiulį lobį. Bent jau kaip skelbiama, V.Baldinas ant vienos pilies salės grindų rado išmėtytus paveikslus, piešinius iš garsiosios prieš Antrąjį pasaulinį karą Brėmeno Kunsthalės kolekcijos. Teigiama, jog pats V.Baldinas, architektas pagal profesiją, nusimanė apie meną ir todėl surinko besimėtančius piešinius, o kai kuriuos išmainė su juos jau pasigrobusius kareiviais už gėrimus ir maistą. Pavyzdžiui, Rusijos žiniasklaidoje buvo skelbiama, kad už garsiojo Diurerio piešinį atidavė kareiviui beveik naujus savo batus. Iš viso V.Baldinas pasiėmė du paveikslus ir 363 piešinius. Ir ne bet kokius piešinius, o tokių pasaulinių garsenybių dailininkų Diurerio, Dega, Delakrua, Gojos ir kitų kūrinius. Šiuos šedevrus A.Baldinas išvežę nelegaliai ir po karo kolekcija nebuvo minima jokių trofėjinių meno kolekcijų, atgabentų į Rusiją, sąrašuose. Tačiau 1948 metais pats V.Baldinas perdavė pagrobtą kolekciją Ščiusevo architektūros muziejui. Dabartinė šios kolekcijos vertė daugiau kaip 300 milijonų dolerių. Žlugus Sovietų Sąjungai, buvo sukurta speciali taryba, kuriai buvo pavesta spręsti pagrobtų Antrojo pasaulinio maro metu kultūros ir meno vertybių klausimus. Taip pat buvo sudaryta mišri Rusijos ir Vokietijos darbo grupė, kuri turėjo ir nuspręsti Brėmeno kolekcijos likimą.
Neseniai Rusijos kultūros ministerijos posėdyje buvo nutarta perduoti dalį Brėmeno kolekcijos Vokietijai. Tačiau ir ta dalis perduodama tik su Rusijos padiktuotomis sąlygomis. Tos sąlygos užfiksuotos rusų ir vokiečių ekspertų ketinimų pareiškime.
Rusijos mokslų akademijos akademikas Savelijus Jamščikovas, užsiimantis kultūrinių vertybių klausimais, pareiškė, kad Brėmeno kolekcijos atsiradimo istorijoje yra daug tamsių dėmių. Juk negalėjo tokia vertinga kolekcija, kuri, kaip manoma, priklausė maršalui Geringui, būti išmėtyta ant pilies grindų kaip kokie nereikšmingi popiergaliai. Be to, Baldinas dar su dviem kapitonais Balandinu ir Balakinu privalėjo perduoti kolekcijos piešinius specialiai mokslininkų ir dailininkų grupei, kuri sprendė, kokius trofėjus išgabenti į SSRS. Kodėl jie taip pasielgė, sunku paaiškinti.
Pagal pasirašytą rusų ir vokiečių darbo grupės ir Brėmeno miesto vadovų protokolą, vokiečiai palieka Rusijai dešimt geriausių Baldino kolekcijos piešinių iš 636 pagrobtų. Penkis piešinius atrinko rusai, penkis vokiečiai. Visus kitus piešinius Rusija žada grąžinti palaipsniui, priklausomai nuo to, kaip sparčiai vokiečiai atstatys karo metu sugriautą cerkvę Novgorode ar Pskove bei papildys vertingais kūriniais Novgorodo muziejų. Įdomu, kad Rusija, susirūpinusi Novgorodo cerkvės atstatymu, kažkodėl nenori net užsiminti, kodėl tą cerkvę, kurią dabar turi atstatyti apiplėšti vokiečiai, uždarė ir išgrobstė vertingiausius daiktus ne vokiečių kariai Antrojo pasaulinio karo meru, o patys bolševikai.
Petras Katinas
© 2006 XXI amžius
|