|
Peliuko Mikio politikos grimasos
Pastarųjų dienų politinių įvykių pakaktų bent keliems įvairių žanrų teatro ar kino pastatymams: trileriui, absurdo komedijai, lyrinei melodramai, gal ir absurdo elementų nestokojančiam Volfo Disnėjaus stiliaus animaciniam filmukui su nemirtinguoju peliuku Mikiu.
Nepriklausomos (ar dar tikrai?) ir demokratine save laikančios valstybės vidaus reikalų ministras kaip niekur nieko geria arbatėlę su ieškomu asmeniu, kuriam sulaikyti išduotas europinis arešto orderis. Ministras Raimundas Šukys dar ir viešai šiuo žygiu pasigyrė, nusakydamas taurią savo misiją įkalbėti bėglį Viktorą Uspaskichą grįžti į Lietuvą. Labai didelės problemos dėl arbatėlės gal ir nebūtų, jei ne viena aplinkybė, kuri, be abejo, puikiai žinoma ir pačiam ministrui R.Šukiui. V. Uspaskichas Rusijoje pasiprašė politinio prieglobsčio. Vadinasi, jis viešai pripažino savo nelojalumą Lietuvos valstybei. Graudžiai juokinga tai, kad pasiprašęs politinio prieglobsčio V.Uspaskichas vis tiek derasi su Lietuvos valdžia dėl savo grįžimo sąlygų, o jei tiksliau mėgina Lietuvos valdžiai tokias sąlygas diktuoti. Nenagrinėkime kol kas tikrųjų šio ganėtinai absurdiško vidaus reikalų ministro poelgio priežasčių ir motyvų, veikiausiai gana greitai tai gali paaiškėti. Viena aišku, kad normalios demokratijos ir aukštos politinės kultūros šalyje ministras už tokį poelgį būtų skubiai atstatydintas. Kadangi nieko panašaus neįvyko, tenka eilinį kartą liūdnai prisipažinti, kad Lietuva nėra tokia šalis. Tačiau keisčiausia tai, kad premjeras Gediminas Kirkilas šio epizodo nelaiko teisine problema. Nejaugi Premjeras aukštam valstybės pareigūnui, viešam asmeniui taiko privatinės teisės principą leidžiama tai, kas neuždrausta? Bet palikime kol kas teisinį šio epizodo vertinimą, tegu tuo užsiima atitinkamos valstybinės struktūros. Tai gal Premjeras čia įžvelgia bent politinę problemą? Vargu, kaip neįžvelgia problemos ir dėl kitos ministrės Vilijos Blinkevičiūtės prezidentinės kampanijos finansavimo peripetijų, kaip nemato problemos ir dėl pareikštų įtarimų nusikalstama veika finansų ministro Zigmanto Balčyčio sūnui.
Vidaus reikalų ministro R.Šukio elgesio politinę problemą paryškino kitas poelgis. Neseniai Lietuvos teisingumo ministerijoje registruotos Lietuvos politinės partijos vadovybė vyko į ne itin draugiškos Lietuvai valstybės sostinę, pas tą patį paieškomąjį V.Uspaskichą. Žiniasklaidoje kalbėta, kad darbiečiai Daukšys, Graužinienė & Co visai linksmai leido laiką Maskvoje, tačiau įdomu kitkas: ką mano apie tai jų kolegos iš Lietuvos Seimo (juk darbiečiai viena didžiausių Seimo frakcijų) ir ar domisi šiomis kelionėmis tos struktūros, kurioms privalu būtų tai daryti. Be to, laikas šioms kelionėms pasirinktas ne bet koks, ogi tuomet, kai pačiame įkarštyje, o gal jau ir artėja finišo link VSD veiklą tiriančios laikinosios Seimo komisijos darbas.
Rūpi dar štai kas. Kaip turi jaustis, stebėdamas šį V.Disnėjaus animacinio filmo vertą serialą, eilinis (nors kiek mąstantis) Lietuvos pilietis? Įtariu, kad nykiai. Ar gali būti nykiau, kai politikos šulai, užuot iš esmės sprendę skaudžiausias valstybės problemas, apgailėtinai imituoja valstybinę politiką.
Kol politikos Jupiteriai užsiima imitacijomis, pašalintieji (ar ilgam?) iš politikos Olimpo vėl užsiėmė viešųjų ryšių technologijomis ir visuomenės nuomonės formavimu. Štai smagi ir visai gera LRT laida Šokių dešimtukas. Ir ką gi mes matome tarp jos dalyvių? Ne bet ką, o ponią Laimą Paksienę. Iš pirmo žvilgsnio tai nieko ypatinga. Regis, išties ir gražiai, ir kultūringai ponia prieš kamerą atrodo nei pridėt, nei atimt. Tačiau net mažai apie šokio subtilybes nutuokianti akis pastebi, kad poniai Laimai sunkiai sekasi tuos šokių ritmus perprasti, oi kaip sunkiai, ir žiuri atsiliepimai itin kritiški. Atrodytų, kad pagal tai ponia Laima turėtų būti tarp šokių konkurso autsaiderių. Tačiau tie stebuklingieji telefonų skambučiai (vox populi, o gal vox paxis?) iškelia ponią į pirmąsias vietas. Ginkdie, man negaila poniai Laimai tų pirmųjų vietų šokių konkurse, mane tiesiog žavi tai, kokia subtili ta mūsų politika, subtili, kaip dailios moters siluetas... Gal tikrai tie 500 įsigytų mobiliųjų telefonų buvo subtilaus plano dalis? Nesuveikė skrydis aplink pasaulį, tai gal suveiks žavios antrosios pusės kerai?
Štai kita graži laida, vėl iš LRT aruodo, rodos, pavadinta Tarp mūsų, moterų, rodoma pirmadieniais, geru eterio laiku. Bandė mums įteigti ašarą spaudžiančią Edvardo Grygo Solveigos dainos vertą istoriją apie Jolantą (Uspaskich), ištikimai laukiančią savo vienintelio Viktoro (Uspaskich). Neketinu aiškintis, kas, ko ir kaip ten laukia, ne mūsų tai reikalas, juolab kad formaliai p.Viktoras jau nebe viešas asmuo, tačiau kyla esminis ir tiesmukas klausimas nacionaliniam transliuotojui: ar šios nekaltos laidelės yra išties tokios nekaltos? Juolab kad kuriamos už visų mokesčių mokėtojų pinigėlius. O gal ne tik už jų? Kitas klausimas turėtų būti adresuotas tas laidas stebintiems potencialiems rinkėjams ir rinkėjoms. Ar ilgai dar tikėsite ir leisitės mulkinami šiais subtiliais triukais? Ar vis dar skriaudžiamuosius mylite?
Tuo tarpu politikos jupiteriai toliau kurs animacinius serialus. Tad pamėginkime atspėti, ką gi serialo herojai veiks kitoje serijoje? Viena galima nuspėti. Premjeras problemų veikiausiai vėl nepastebės. Gerai, kad bent su žiniasklaida jis meilus ir draugiškas, bent turime iliuzinį stabilumą.
Tomas BAKUČIONIS
© 2006 XXI amžius
|