|
Lukiškių
aikštės su simboliniu paminklu Laisvė sutvarkymas neatidėliotinas
valstybės uždavinys
Vilnius, kaip Lietuvos sostinė, iki šiol neturi
reprezentacinės aikštės su simboliniu paminklu žuvusiems kovose
už Tėvynes laisvę. Lukiškių aikštė yra tinkamiausia vieta tokiam
atminimui įamžinti istoriniu, nūdienos ir ateities požiūriais. Carinė
valdžia aikštėje 18631864 metais įvykdė viešus mirties nuosprendžius
21 sukilėliui, iš jų 12 pakorė, 9 sušaudė. Vieša egzekucija įvykdyta
sukilimo vadams Z.Sierakauskui ir K.Kalinauskui, kunigams S.Išorai
ir R.Zamackiui, broliams A. ir J.Revkovskiams bei daugeliui kitų.
Visų nužudytųjų, išskyrus bajorą I. Zdanavičių, laidojimo vieta
nežinoma. Taigi ši vieta aplaistyta patriotų krauju.
|
|
Paminklas
Laisvei ir Lietuvai
Visuomenėje vykstant diskusijai dėl paminklo Vilniaus
Lukiškių aikštėje, norėčiau pateikti savąjį paminklo Laisvei ir
Lietuvai regėjimą.
Kad ir kokie būtų išraiškingi granitiniai, betoniniai,
marmuro ar kiti monumentai, jie dažniausiai būna pilki, niūrūs ir...
nuobodžiai vienodi (na, skulptoriaus išradingumas, gyvesnė forma
kartais tai pataiso, kaip Antano Kmieliausko darbuose, bet esmę
tai mažai keičia).
|
|
Dėl
Lietuvos teismų dvejopų standartų
Lietuvą vėl nemaloniai nustebino ir papiktino
skandalingas Kauno apygardos teismo sprendimas bausti Algirdą Petrusevičių
laisvės atėmimu. Šį Lietuvos kariuomenės kūrėją, apdovanotą keletu
ordinų ir medalių, teismas nuteisė ketverių metų laisvės atėmimu
ne tik neatsižvelgdamas į jo nuopelnus Lietuvai, bet nepaisydamas
ir jo garbaus amžiaus, prastos sveikatos ir neįgalumo.Tuo tarpu
tas pats Kauno apygardos teismas buvusį kagėbistą, kelių partizanų
žudiką V.Vasiliauską, nuteisęs šešerių metų laisvės atėmimu, kaip
seną ir ligotą žmogų, humaniškumo vardu paleido laisvėn, bausmę
paskyręs lygtinai.
|
|