Prisimintas skulptorius J.Zikaras
Bronius VERTELKA
|
Parodos įkvėpėja Vilniuje gyvenanti
dailininkė Emilija Gaspariūnaitė-
Taločkienė (kairėje)
ir Panevėžio dailės galerijos
direktorė Jolanta Lebednykienė
|
|
Ištrauką iš monografijos
apie J.Zikarą skaito Panevėžio
J.Miltinio dramos teatro
aktorius Rudolfas Jansonas
|
|
Paįstrio J.Zikaro vidurinės mokyklos
moksleivių programa |
Įžymųjį skulptorių Juozą Zikarą su Panevėžiu siejo
artimi ir stiprūs ryšiai. Menininko 125-osioms gimimo metinėms pažymėti
lapkričio 17-ąją miesto Dailės galerijoje buvo atidaryta tapybos
darbų paroda Laisvės spalva. Jai savo kūrinius pateikė Panevėžio
ir Vilniaus dailininkai, pristatę 15 darbų.
Atidarydama parodą, galerijos direktorė Jolanta
Lebednykienė teigė, jog jos įkvėpėja yra Emilija Gaspariūnaitė-Taločkienė,
buvusi panevėžietė, dabar Vilniuje gyvenanti profesionali menininkė.
J.Lebednykienė ir pakvietė ją vesti J.Zikaro jubiliejui skirtas
iškilmes.
Kelio į gimtąjį Panevėžio kraštą nepamirštanti
E.Gaspariūnaitė-Taločkienė pasidžiaugė, jog apie skulptorių yra
parengta monografija, tačiau dėl objektyvių priežasčių išleisti
jos atskira knyga nesuspėjo. Todėl iš vienos Kauno spaustuvės galėjo
atvežti leidinio signalinį numerį. Jo ištraukas skaitė J.Miltinio
dramos teatro aktorius Rudolfas Jansonas.
Iš Pumpėnų valsčiaus Paliukų kaimo kilęs skulptorius
J.Zikaras buvo pažįstamas su Paįstrio klebonu kun. Jurgiu Tilvyčiu-Žalvarniu.
Jis buvo davęs užsakymą padaryti skulptūrų Švč. M.Marijos Globos
bažnyčiai. Paįstrio šventovėje šios tebesaugomos iki šiandien. Gyvendamas
Kaune J.Zikaras bendravo su tokiais šviesuoliais, kaip Maironiu,
Juozu Tumu-Vaižgantu, vyskupu J.Skvirecku.
Karui ritantis į Vakarus ir artėjant rusų armijai,
J.Zikaras, žinodamas, kad jo gali laukti tremtis į Sibirą, pareiškė:
Niekur iš gimtosios Lietuvos nevažiuosiu . Vieną vakarą skulptorius
negrįžo į namus pasirodo, sovietinio saugumo buvo žiauriai sumuštas.
Netrukus J.Zikaras mirė. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse. Jo
kapą puošia architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio darbas Liūdesys.
Prieš atidarant parodą Panevėžyje, skirtą J.Zikaro 125-osios gimimo
metinėms, jo kapą Kaune aplankė E.Gaspariūnaitė-Taločkienė su grupe
skulptoriaus talento gerbėjų, pabuvojo menininko memorialiniame
muziejuje Kaune.
Prieš 15 metų Paįstrio vidurinei mokyklai buvo
suteikta teisė vadintis J.Zikaro vardu. Šios švietimo įstaigos direktorius
Vaclovas Krikščiūnas pasakojo, jog lapkričio mėnesį Vilniuje, Lietuvos
dailininkų sąjungos galerijoje, veikė Paįstrio J.Zikaro vidurinės
mokyklos ir Panevėžio J.Balčikonio gimnazijos moksleivių kūrybos
paroda. Pats Paįstrys tapo tarsi meno mokykla. Čia rengiami plenerai,
organizuojamos kūrybinės stovyklos. Praėjusią vasarą čia kūrė Estijos
ir Latvijos moksleivių atstovai, o rugsėjį Kauno kolegijos studentai.
J.Balčikonio gimnazijos muziejaus vadovas Vytautas
Baliūnas apžvelgė skulptoriaus J.Zikaro gyvenimą ir jo veiklą Panevėžyje.
Pakviestas dirbti į tuometę berniukų gimnaziją, moksleivių jis buvo
sutiktas nepatikliai, mat jo pirmtaką jie labai mylėjo. Po keleto
mokytojavimo gimnazijoje mėnesių J.Zikarui moksleiviai atsidėkodami
už darbą padovanojo didelį albumą, kuris dabar eksponuojamas J.Balčikonio
gimnazijos muziejuje.
J.Zikaras, Panevėžio gimnazijoje dėstęs dailę,
buvo pirmasis skulptorius Lietuvoje su aukštuoju išsilavinimu. Jo
mokinys Bernardas Bučas tapo penkių konkursų premijų laureatu. Skulptoriaus
J.Zikaro darbų yra ir Panevėžio bažnyčiose, o Žemės ūkio banko pastato
kupolą laiko net dvylika jo stipruolių skulptūrų.
Dailės galerijoje skambėjo dvi dainininko Sigito
Stankūno atliekamos dainos. Su menine programėle pasirodė Paįstrio
J.Zikaro vidurinės mokyklos moksleiviai. Dainavo Bernatonių bendruomenės
moterų vokalinis ansamblis.
Panevėžys
Autoriaus nuotraukos
© 2006 XXI amžius
|