Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

„Kanklės skambės dėl Lietuvos garbės...“

Pranas Puskunigis (1860-1946)

Benjaminas ŽULYS

Turbūt nerasime lietuvio, ypač iš viduriniosios ar vyresniosios kartos, kuris nežinotų, kas yra kanklės. Jų melodingas skambesys lydėjo dažną kaimo ir miesto gyvenimo įvykį, aidėjo įvairiose koncertų, minėjimų salėse, bažnyčiose ne vien Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Pradėjo Pranas Puskunigis

Išsaugoti, populiarinti šį mūsų tautos muzikos instrumentą padėjo Skriaudžių kaimo (Prienų r.) kanklių ansamblis „Kanklės“. Jis šiomis dienomis pažymėjo šimto metų gyvavimo sukaktį. Ta proga Skriaudžiuose įvyko iškilmės. Tai buvo šventė visam kaimui, nes jame tarpo lietuviško kankliavimo tradicijos. Čia gyveno ir tebegyvena daug kanklių mylėtojų, meistrų, dainininkų.

Vienas žymiausių tradicinių kanklių ir kankliavimo puoselėtojų, šio ansamblio įkūrėjas buvo Pranas Puskunigis. Jis labai daug nuveikė, kad šis lietuviškas tautinis instrumentas neišnyktų iš mūsų kultūrinio, dvasinio gyvenimo. Ansamblis turėjo bene daugiausia įtakos išsaugant tradicines suvalkietiškas kankles, jų gamybą, repertuarą, skambinimo būdus. Tad iškilmėse daug šviesių žodžių buvo pasakyta apie lietuviško kankliavimo patriarchą P.Puskunigį.

Kaip iškilmėse papasakojo Klaipėdos universiteto Menų fakulteto doc. Vytautas Alenskas, muzikalus Pranukas skambinti kanklėmis išmoko būdamas devynerių. Jau gerokai subrendęs Pranas išvyko į Kauną, ten pramoko groti vargonais, skambinti fortepijonu, mokė jaunimą groti kanklėmis, pats dar labiau tobulinosi. Nuo 1906 metų jis – Skriaudžiuose, kur subūrė kankliavimo mėgėjus, pats dirbdino kankles. P.Puskunigis su savo bičiuliais koncertavo daugelyje Lietuvos vietovių, pas ansambliečius lankėsi Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Kanklininko pastangomis Kaune buvo įkurta Lietuvos kanklininkų draugija, 1930-aisiais įsteigta Kanklių muzikos mokykla, kurioje pats dėstė, nors jam buvo apie 70 metų. Be to, rinko liaudies dainas, muziką, parašė tris kankliavimo vadovėlius. Tai buvo reto darbštumo, nepaprasto talento asmenybė. Į amžinybę išėjo 1946-aisiais. Laidojant buvo įvykdyta paskutinė jo valia – į karstą įdėtos paties darytos, gražiai išdrožinėtos kanklės... P.Puskunigis palaidotas Skriaudžių kapinėse. Kaip tik kone ansamblio jubiliejaus minėjimo išvakarėse sukako 60 metų nuo didžiojo kanklininko išėjimo. Prie jo kapo šventės dieną susirinkusieji pagerbė šį tautos žmogų. Čia ilsisi ir P.Puskunigio sūnus Leonas, taip pat buvęs aktyvus kankliavimo propaguotojas, pats nemažai kūręs. Pirmuosius muzikos kūrinius jis parašė kalėdamas Štuthofo koncentracijos stovykloje. L.Puskunigis kurį laiką vadovavo Skriaudžių kanklių ansambliui. Šalia tėvo atgulė prieš dvylika metų.

Ypač paminėtinos ir buvusio ansamblio vadovo Antano Degučio pastangos propaguojant kankles, liaudiškas dainas. Pats jis kankliavo daugiau nei 60 metų, daug metų su pertraukomis vadovavo Skriaudžių ansambliui, kūrė jam muzikinius kūrinius, juos atliko.

Koncertai, išvykos, laimėjimai

Neturint patalpų, nemažą laiką kanklininkai, dainininkai repetavo septynmetės mokyklos direktoriaus Kazimiero Orlausko troboje, prie žibalinės lempos. Tiesa, buvo ir abejonių, ir netikrumo. Kai kurie kaimynai beveik atvirai sakydavo, kad šventvagystė lietuviškomis kanklėmis kankliuoti sovietinei santvarkai... Bet nepasitikėjimo ledai tirpo. Po repeticijų sekė koncertai. Dešimtys koncertų buvo surengta ne vien Skriaudžiuose, bet ir kitose vietovėse – Veiveriuose, Kazlų Rūdos, Prienų rajonuose, Kaune, Vilniuje. Repeticijų, koncertavimo sąlygos pagerėjo atidarius Skriaudžiuose kultūros namus.

Įsimintina išvyka buvo surengta 1957 metų vasarą į Vilniuje įvykusį „respublikinį“ jaunimo festivalį, kurio konkurse Skriaudžių ansambliečiams buvo pripažinta pirmoji vieta ir suteikta teisė dalyvauti tais pačiais metais Maskvoje įvyksiančiame šeštajame pasauliniame jaunimo festivalyje. Deja, į jį lietuviai su lietuviškomis kanklėmis nebuvo pakviesti...

1957 metų gruodžio pabaigoje Vilniuje, Valstybinėje filharmonijoje įvykusioje „respublikinėje“ kaimo kapelų apžiūroje, ansamblis laimėjo pirmąją vietą. Buvo ir daugiau festivalių, konkursų, apžiūrų. Kone visur iškovotos pirmosios ar kitos prizinės vietos, pabuvota ne vienoje užsienio šalyje. Viena įsimintiniausių išvykų – į Italiją, Vatikaną, kur teko išgirsti popiežiaus Jono Pauliaus II sveikinimo ir palaiminimo žodžių.

Labai reikšmingas pasiekimas – šiais metais iškovota prestižinė „Aukso paukštė“ – Lietuvos kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo apdovanojimas.

Iškilmės

Ansamblio 100 metų minėjimo dieną Skriaudžių Šv. Lauryno bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už gyvuosius ir mirusius ansamblio dalyvius. Ir čia skambėjo kanklės, giesmes giedojo ansamblio dainininkai. Kaip per pamokslą kalbėjo klebonas kun. Renaldas Janušauskas, „Kanklių“ bendruomenės nariai dažnai dalyvauja šv. Mišių aukoje. Kunigas pasidžiaugė, kad ansamblio žmonės, eidami per gyvenimą, neša kitiems gėrį, grožį.

Po šv. Mišių prie Skriaudžių kultūros centro buvo atidengta ir pašventinta įspūdinga medžio skulptūra, skirta „Kanklių“ ansamblio šimtmečiui. (Autorius – latvis skulptorius Aivaras Studentas.)

Minėjime Kultūros centre skambėjo kanklių muzika, lietuviškos dainos. Suprantama, kad pagrindiniai šventės veikėjai buvo „Kanklių“ atlikėjai. Bet buvo ir kitų – Užpalių kanklininkų ansamblis „Pasagėlė“, Panevėžio miesto liaudies kanklininkų ansamblis „Sigutė“, Kauno, Alytaus muzikos mokyklų ansambliai, kiti atlikėjai.

Ansamblio meno vadovė Ona Patronaitienė (visi ją vadina tiesiog Onute) sako: „Esu laiminga, kad mano gyvenimas susijęs su Skriaudžiais. Čia gimiau, augau, čia pirmą kartą į rankas paėmiau kankles. Jau penkiasdešimt metų gyvenu su „Kanklių“ ansambliu. Tikiuosi, kad ir ateityje ansamblis gyvuos, pasipildys naujomis jėgomis“.

Buvęs ansamblio vadovas Jaunius Vylius kalbėjo: „Džiugu jaustis savo kukliomis pastangomis prisidėjus prie didžiulio darbo, kuris šiandien vainikuojamas šimto metų jubiliejaus karūna. Lai per amžius kanklės skambės Lietuvai.

Ansamblio narė Stasė Paškevičiūtė čia – trylika metų. Jai, vietos sodietei, patinka senovinės dainos, pats dainavimas. Jolita Kulinkevičiūtė irgi džiaugiasi būdama ansamblio nare, ypač geru žodžiu mini vadovę Onutę, visus ansambliečius. Su jais gera būti, dalyvauti konkursuose, išvykose.

Skriaudžiai, Prienų rajonas

© 2006 „XXI amžius“