|
Ar bus šviežias vėjo gūsis?
Petras KATINAS
Praėjusį penktadienį, vidurnaktį, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) surašė savo verdiktą dėl komiteto vykdytos Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimo. Tikriausiai nė vienas parlamentinis tyrimas kaip šis nebuvo sulaukęs tokio didelio visuomenės, ypač žiniasklaidos susidomėjimo. Įvairiausių spekuliacijų ta tema, ypač išgąsdinusių daugelį buvusių ir esamų valdžioje, daugybė. Išgąsčio ir įvairiausių spekuliacijų padaugėjo tada, kai VSD aukšti pareigūnai, konkrečiai, pats VSD generalinis direktorius, paskelbė negalįs NSGK pateikti tikrų duomenų apie kai kuriuos asmenis. Užuomina buvo pakankamai aiški ir gana bauginanti. Juk VSD puikiai žino, kas iš buvusio sovietmečio veikėjų, dabar iškilusių į pačias valdžios aukštybes, turėjo reikalų su sovietinėmis represinėmis struktūromis, ypač KGB. Ir ne tik su šiuo komitetu. Svarbiausia, su tais, kurie, įkūrę įvairias verslo struktūras, glaudžiai susijusias su Rusija, pramušinėja įvairius toms struktūroms, t.y. kartu ir Rusijai, naudingus įstatymus. Daugelis nė netiki, kad paskubomis, vos nesiverčiant per galvą, buvo paskelbtas pagrindinių Konstitucijos sergėtojų Konstitucinio Teismo sprendimas, pavadintas išaiškinimu, nėra susijęs su NSGK vykdytu VSD veiklos tyrimu. Pagal Konstitucinio Teismo sprendimą, t.y. išaiškinimą, visi buvę ir būsimi laikinųjų Seimo komisijų vykdomi tyrimai tiktai tuščias laiko gaišinimas arba paprasčiausias pasiplepėjimas. Žinoma, kai kuriems tokių laikinųjų komisijų nariams tai yra puiki proga pakomentuoti elektoratui savo tariamą principingumą kovojant už teisybę. Taigi KT išaiškinimas, kad Seimo laikinosioms komisijoms negali būti pavestos teisėtumo arba tikslingumo atžvilgiais tirti bei vertinti valstybės institucijų vadovų sprendimų dėl atitinkamose institucijose dirbančių asmenų profesinės karjeros. Kitaip tariant, ne parlamentarų, t.y. tautos išrinktųjų, reikalas judinti kokio nors aukšto valdininko kėdę. Bet esmė ta, jog vis labiau ryškėja, kad kažkas deda visas pastangas nuslėpti saugumo karininko Vytauto Pociūno žūties ir jo pasiuntimo į Baltarusiją aplinkybes. Ir visai nesukama galvos dėl paties VSD generalinio direktoriaus.
Apžvalgininkų ir politologų, kurie dar nenupirkti, nuomone, dar kartą įteisintas teisinis nihilizmas verčiant totaliais mankurtais didžiąją nedaug besusigaudančią visuomenės dalį. Kam gi dabar naudingiausias ir reikalingiausias dabartinis saugumo vadovas A.Pocius? Ogi pirmiausia, ką geriausiai įrodo didelės žiniasklaidos dalies užimta pozicija, žmonėms, susijusiems su politiniu olimpu. Niekas neabejoja, kad VSD turi surinkęs daugiau nei pakankamai įvairiausių telefoninių ir kitų pokalbių įrašų bei panašios informacijos. Sprendžiant iš nedviprasmiškų VSD vadovo užuominų, tos informacijos rinkimas ir kaupimas tapo pagrindiniu departamento užsiėmimu, nors pagrindinis VSD tikslas valstybės interesų gynimas. O tokia informacija, tiksliau, jos laikymas stalčiuose ar seifuose, pasirodo, labai naudingas ne tik Premjerui bei jo aplinkai, atskirų partijų vadams, bet, sprendžiant iš Valstybės vadovo pozicijos, ir pačiam Prezidentui. Ir kažin ar tik minėtoms institucijoms. Įvairiausios intrigos valdžios klane, ministerijose tiesiog unikali terpė veikti tokiai institucijai, kurios veiklą bandė tirti NSGK. Todėl kas turi didžiausią įtaką šioje institucijoje, tas ir suinteresuočiausias, kad tyrimas liktų tiktai paprastas triukšmelis, kuris daugiausia po dviejų trijų mėnesių bus pamirštas.
Kad ir kaip kalbėtume, bet tas, kas perims VSD kontrolę, tas ir toliau manipuliuos įvairiausia ir skandalingiausia informacija. Kitaip tariant, kompromatų karas daug kam labai reikalingas tarsi oras, ką ir matome iš politinio elito kasdieninio elgesio. Ta proga galima priminti mūsų Prezidento neseną pasigyrimą, kaip jis, dalyvaudamas NATO aukščiausiojo lygio susitikime, iš nemažos sumos susilažino su vienu aukštu užsienio diplomatu Rygoje teigdamas, kad į Rygą neatvyks Rusijos prezidentas V.Putinas. Ir V.Adamkus laimėjo tas lažybas. Net ir paskelbus NSGK išvadas, nepaaiškės, kas iš tiesų valdo VSD. Klausimas tiktai, ar tie žmonės iš Lietuvos, ar iš buvusio didžiojo brolio, ar vyriausiosios sesės šalies. Greičiausiai iš anosios. Tą pirmiausia rodo Gazprom vietininkės Dujotekanos ir perdėm apsiskandalijusio aplinkos apsaugos ministro pavyzdžiai.
Štai dar vienas pavyzdėlis. Pasigirdo kalbų, kad šviežio oro gūsis, ypač skiriant žmones į diplomatinę tarnybą, neišvengiamas, nes gana dažnai ambasadoriais skiriami įtakingi elito žmonių draugeliai, nieko nesuprantantys apie diplomatinį darbą ir temokantys vieną užsienio kalbą rusų. Bet juk šiais laikais nemokant anglų ar prancūzų kalbų apie diplomatinę karjerą negalėtum net svajoti. Štai kodėl, apie ką jau buvo ne kartą skelbta, mūsų diplomatai nuolat dalyvauja medžioklėse su Rusijos diplomatais ir vėliau kartu aplaisto tos medžioklės trofėjus. Ką ten kalbėti apie paprastus mūsų diplomatus, jeigu pats Lietuvos užsienio reikalų ministras P.Vaitiekūnas neseniai Suomijos mieste Lahtyje įvykusiame ES ir Rusijos prezidento V.Putino susitikime žadėjęs paremti Lenkijos poziciją dėl Energetikos chartijos ratifikavimo, labai greitai persitvarkė ir faktiškai parėmė Maskvos poziciją tuo klausimu. Tad ko norėti iš mūsų ambasadorių, tarp kurių šiandien yra gausybė buvusios A.Brazausko partijos veikėjų!
Anot vieno Kovo 11-osios Akto signataro, ne prof. V.Landsbergio šalininko, pastebėjimo, Lietuvoje įsigalėjo komjaunuoliškas amoralizmas, nė kiek ne geresnis už komunistinį ideologiškumą. Tai jau ir yra tas įsigalėjęs rezervistinės mutacijos procesas. Todėl visai be reikalo NSGK pirmininkas A.Matulevičius, paskutinėmis dienomis prieš pranešant VSD tyrimo išvadas, paskelbtas vos ne rezervininku, bando aiškinti, kad jo vadovaujamos komisijos išvados turės poveikį. Vargu ar jis pats tiki tuo, ką sako. Nes puikiai žino, jog ir labai norėdamas klano, klikos, ar elitu vadinamos grupuotės betoninės sienos nepramuši. Nebent prasidėtų visuotinės mankurtizacijos griovimo procesas. Bet tai jau prilygtų stebuklui. Nes tie, kurie galėtų tai daryti, jau seniai nustumti į užribį, paskelbti, geriausiu atveju, nepataisomais idealistais arba viskuo nusivylę palieka protėvių ir tėvų žemę. Juos taip daryti priverčia jau 65 metus Lietuvą valdantys komunistai, tiesa, dabar atmetę savo ideologiją, bet valdžios nė kiek neatsižadėję.
D ėl NSGK galutinių išvadų tiriant VSD veiklą, be abejonės, vėl kils naujų ginčių ir polemikos. Jau dabar tie, kurie nesuvokia, kaip kai kurios garsios žiniasklaidos priemonės, taip pat ir aukščiausieji valstybės asmenys, ėmė pulti tuos, kurie drįso atskleisti komitetui tai, kas vyksta VSD. Taip pat ir aukšto VSD karininko V.Pociūno išsiuntimo į Baltarusiją aplinkybes. Paskubomis paskelbti Generalinės prokuratūros tyrimo rezultatai, jog V.Pociūnas žuvo susiklosčius tam tikroms aplinkybėms. Nepaaiškinant, kokios tai buvo tos aplinkybės. Todėl neatsitiktinai politikos apžvalgininkas Tomas Čyvas Lietuvos žiniose daro įdomią išvadą, jog per visus pastarųjų metų politinius skandalus kažkodėl neapleido nuojauta, kad Rolandas Paksas ir Viktoras Uspaskichas nėra tikrosios grėsmės nacionaliniam saugumui. Kažkaip labai jau nerangiai ir atvirai jie dirbo, tarsi norėdami nukreipti dėmesį nuo kažko.
Ir pagaliau vargu ar reikia piktintis, anot premjero G.Kirkilo, kad jis nedalyvavo Prezidento surengtuose vadinamuosiuose Maldos pusryčiuose, kuriuose V.Adamkus tradiciškai tarsi gerai išmoktą pamokslėlį dėstė apie moralinės politikos būtinumą ir atsakomybę. Juk tuose pusryčiuose garbingose vietose pūpsojo tokie užkietėję nomenklatūrininkai kaip B.Bradauskas ir J.Jagminas bei panašūs. Taigi nuostolis nedidelis. Juk apie moralią politiką, tuo labiau apie atsakomybę visi jau seniai pamiršo ir net neįsivaizduoja, jog tokia gali būti iš viso. Na, o NSGK komiteto išvadose nustatyta, kad A.Pocius nepajėgus vadovauti Valstybės saugumo departamentui. Tai, žinoma, ne bėda. Jau visose valdžios institucijose kalbama, jog A.Pocius taps diplomatu kokioje nors šiltesnio klimato šalyje, kaip ir jo pirmtakas M.Laurinkus.
Kokių pasekmių turės daugybės puslapių NSGK komiteto išvados dėl VSD veiklos, turėtų spręsti tik Seimas. O žinant jo dabartinę sudėtį, jo nuomonė neprognozuojama.
© 2006 XXI amžius
|