Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Biržų istorijos apybraižos – Pasvalyje

Knygos pristatymo metu. Iš kairės: Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktorius Gintaras Butkevičius, žurnalistas Algirdas Butkevičius ir Istorinių tyrimų skyriaus vedėjas Antanas Seibutis

Knygos „Biržų istorijos apybraižos“ viršelis

Rugsėjo viduryje į bibliotekoje vykusius tradicinius Mariaus Katiliškio skaitymus kraštietis leidėjas Danielius Mickevičius atsivežė naują, spaustuvės dažais tebekvepiančią solidžią knygą intriguojančiu pavadinimu Biržų istorijos apybraižos. Pavadinimas raginte ragino tuoj pat knygą atsiversti ir leistis pasvalietiškon kelionėn – juk negali būti, kad mūsų kaimynai biržiečiai, moksliniu istoriniu žodžiu kalbėdami apie savo kraštą, neužkabintų mūsiškio. Ir tai, pasirodo, gryna tiesa. Pasvalietiškų realijų knygoje apstu. O kad jos, kaip ir visas Biržų kraštas, taptų artimesnės ir žinomesnės, nusprendėme lapkričio pradžioje Pasvalio visuomenei pristatyti naująją knygą. Graži ir prasminga buvo toji sunkaus rudens diena, kai bibliotekos salėn rinkosi visi, kam ramybės neduoda Biržai ir Biržų kraštas.

Pasvalio muzikos mokyklos auklėtinėms Dovilei Grigalionytei ir Beatričei Jarašūnaitei, mokytojos Bronės Petrauskienės mokinėms, teko muzikinis įžangos žodis – jų kanklių melodija sukūrė iškilmingumo ir jaukumo atmosferą.

„Dabar atsiverskim knygos 96 puslapį ir pažiūrėkim, kas ten parašyta. O gi kaip buvo prarasta Biržų pilis“, – iškart suintriguoja svečius pristačiusi bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė.

Biržai – savitas, akivaizdžia amžių paslaptimi traukiantis kraštas: ežero, tilto, pilies, tos didžiulės erdvės, kuri įsupa kiekvieną, po miestą bekeliaujantį, galima tik gražiai pavydėti. Ne vienam pasvališkiui atmintin įsirėžusios vaikystės dienų kelionės į Biržus traukiniu, paslaptingi pilies griuvėsiai, žingsniavimas lieptu per Širvėnos ežerą Astravo rūmų link, įspūdingas apžvalgos ratas, puikiai matomas nuo autobusų stoties. Tad miela per knygą prisiliesti prie šio krašto praeities.

Biržų istorijos apybraižų pristatymą pasvališkiams dovanojo trys Biržų vyrai intelektualai: Krašto muziejaus Sėla direktorius Gintaras Butkevičius, Istorinių tyrimų skyriaus vedėjas Antanas Seibutis ir vienas iš knygos straipsnių autorių, žurnalistas, buvęs Biržiečių žodžio redaktorius Algirdas Butkevičius. Visi trys Pasvaliui gerai žinomi savi žmonės: direktorius prieš keletą metų dirbęs Pasvalio krašto muziejuje ir per trumpą laikotarpį spėjęs įminti Pasvalio žemėn ryškias pėdas, su istoriku Antanu Seibučiu pažintis sieja nuo Atgimimo laikų, kai buvo dalijamasi sukauptais dokumentais, o žurnalistas Algirdas Butkevičius pedagoginiu darbu ir straipsniais rajono laikraštyje tvirtai susijęs su mūsų kraštu.

Knygos rengimo ir leidimo iniciatoriai – Sėlos muziejaus darbuotojai. Apie idėją spausdintu leidiniu įamžinti garbingą Biržų 550-ies metų sukaktį ir tos idėjos virtimą kūnu pirmasis kalbėjo muziejaus direktorius G.Butkevičius, gražiai pristatęs savo kolegos istoriko Antano darbus, o sau tik kukliai priskyręs rūpestį nesvarbiais dalykais. Nors, kas yra susidūręs su leidyba, tas pasakys, kad pinigų knygos leidimui paieška ir kiti organizaciniai rūpesčiai prie nesvarbių dalykų nepriskirtini. 550-ies metų jubiliejų išaiškino ir jubiliejiniais renginiais rūpinosi biržiečiai muziejininkai. Dar praėjusių metų vasarą jie surengė įspūdingą Viduramžių šventę, kurioje kunigaikščio Jonušo Radvilos vaidmuo teko pačiam direktoriui. Šventės metu prisimintas pirmasis dokumentas su Biržų vardo paminėjimu, o nuo to dokumento mintis šoktelėjo ir prie spausdintinio paminklo – knygos reikalingumo. Taigi ir kibta į darbus: suburta autoritetinga mokslininkų istorikų, muziejininkų, kraštotyrininkų komanda, pasiskirstyta darbais, temomis, rašyti projektai pinigų sutelkimui ir štai akivaizdus rezultatas jau mūsų rankose.

Knygos rengimo darbų varomoji jėga – visuomet idėjų ir iniciatyvų kupinas tos dienos svečias A.Seibutis. Jis labai vaizdžiai išklojo visą knygos gimimo kelią: kaip sekėsi suburti apybraižų autorius, kokios temos labiausiai viliojo, koks tas kantrus kasdieninis knygos sudarytojo darbas. Metė platų žvilgsnį ir į knygos turinį, pasvalietiškąsias temas. Autorių komanda didelė ir patikima: be savųjų, kuriems priklauso ir 7 straipsnių autorius Antanas, muziejaus darbuotojai – Roma Songailaitė, Algimantas Baublys, Laima Rumbavičienė, Deimantė Prunskienė, bibliotekininkė Nijolė Taujanskienė, žurnalistas A.Butkevičius, Vilniuje gyvenantis biržietis Borisas Januševičius, prisiviliota ir solidi mokslininkų trijulė – dr. Valdas Rakutis, dr. Aldona Snitkuvienė, Deimantas Karvelis iš Vilniaus ir Kauno. Patikima savųjų ir „pasiskolintųjų“ tyrinėtojų sąjunga, kuriai rūpėjo ne honorarai, bet knygos turinio darna ir straipsnių kokybė.

Monografijos esmė – kuo plačiau ir įvairiau apžvelgti pagrindinius istorinius periodus, kraštui būdingus istorinius kultūrinius ypatumus. Tad ir skleidžiasi kaip dailininko paletė visa Biržų praeitis: nuo pirmojo dokumento – 1455 m. balandžio 14 d. Lietuvos–Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio Gardine rašyto dovanojimo rašto Radvilai Astikaičiui iki Atgimimo laikų metraščio. O tarp šitų istorinių datų knygą skaitantįjį pagauna ir įsuka daugybė istorinių įdomybių: Biržų tvirtovė, jos karinė reikšmė, netektis, protestantizmas, Radvilos, Šiaurės karas, miesto herbo evoliucija, miesto spaudai ir antspaudai, miestiečių slaptasis archyvas, grafai Tiškevičiai, dvarų istorija, krašto knygnešiai, vienas svarbiausių Biržų išskirtinumų – religinės konfesijos; ir jau moderniosios istorijos temos – muziejaus įkūrimas, Biržai 1941–944 metais, plechavičiukai, pokario pasipriešinimo laikotarpis, literatūrinė krašto panorama, sporto istorijos puslapiai. Beveik visas 550-ies metų kelias archyviniais šaltiniais pagrįstais straipsniais atkurtas. Ir vos ne kiekviena tų temų savitai „užgriebia“ ir Pasvalio krašto vieną ar kitą detalę. Istorinį bendrumą akivaizdžiai liudija nuo XVI amžiaus pabaigos Biržų kunigaikštystei priklausiusi Saločių valda, kurią sudarė du žemės gabalai: Saločių miestelis su savo apylinkėmis ir stambus Kiemėnų palivarkas, apsuptas 8 kaimų. Beje, paribyje esantis Saločių kraštas minimas įvairiuose istoriniuose laikotarpiuose. Atskira salelė karališkose valdose buvo ir kita Biržų kunigaikštystės nuosavybė – Trečionėlių palivarkas.

Vartant knygą, žvilgsnį prikausto visai nauji negirdėti dalykai. Pripratę Antrojo pasaulinio karo metus, ypač karo pabaigos mūšių vaizdą regėti iš rusų armijos kovotojų ir dabartinių istorikų pozicijos, su išskirtiniu įdomumu panyrame į buvusio vokiečių 39-ojo grenadierių pulko vado adjutanto, dabar – 215-ojo pėstininkų pulko buvusių kariškių sąjungos pirmininko dr. Hans Mehrle atsiminimus apie kovas tarp Biržų ir Bauskės. Su juo ryšius užmegzti muziejui pavyko 2005 metais, ir tų ryšių dėka dabar turime autentišką vokiečių kovotojo realiai nupieštą karo pabaigos vaizdą, į kurį įsiterpia ir mūsų Saločiai.

Turbūt labiausiai Biržus ir Pasvalį vienijanti sritis – literatūra. Šios srities profesionalas, Krinčine, Deglėnuose, Rinkūnuose mokytojavęs A.Butkevičius sumaniai vedžiojo literatūriniais Biržų krašto takais ir takeliais, kurie nori nenori vis Pasvalio krašto žemėn įnerdavo. Tas tarpusavio sąsajas jau nuo XIX amžiaus atveria 1866–1871 metais Krinčine kunigavęs poetas Antanas Vienažindis, o gretimoje Pabiržės parapijoje, jau Biržams priklausančioje, jos klebonas Tadas Lichodziejauskas tuo metu kūręs jaunam šauniam kunigėliui nedorus keršto planus. Netoli Pasvalio–Biržų sienos esantys Daumėnų kapeliai priglaudę irgi abiem kraštams priskirtinus literatūros fronto darbininkus: Julių Anusevičių, Paulių Drevinį. Pasvalietiškąją liniją pratęsia ir XX amžiaus poetai, rašytojai, literatūrologai: Adolfas Sabaliauskas-Žalia Rūta, Bernardas Brazdžionis, literatūros istorikas ir filosofas Vladimiras Šilkarskis, Jonas Šepetys, Eugenijus Matuzevičius, Halina Nastopkaitė-Korsakienė, Bronius Krivickas, Mamertas Indriliūnas, Juozas Žagrakalys, Kazimieras Čirplys-Vijūnas, Petras Zablockas, Vaidotas Spudas, Kostas Federavičius, Alfonsas Kazitėnas, Virginijus Gasiliūnas. Apie juos ir dar vieną kitą grynai biržietiško kraujo kūrėją daug svarių žodžių pasakyta, o tie žodžiai jungėsi į ištisą literatūros panoramą. Jos pristatymas atveria didžiulius Šiaurės Lietuvos literatūros turtus.

Kai pradedi priekabiau knygos turinį nagrinėti, pamatai, kad dar nemažai temų ir potemių nepateko į ją. Bet tai natūralus dalykas – sudarytojo žodžiais tariant: „Kitaip ir būti negali, juk Biržų krašto istorija tokia turtinga, tokia įvairiapusė, tokia daugialypė“. Belieka laukti antrosios ir kitų Biržų knygų, kurių turiniai jau rikiuojasi muziejininkų planuose.

Įsiminė Antano Seibučio apibendrinanti frazė: „Norėjosi, kad knyga šauktų pati“. Iš tiesų ji šaukia – galingu kultūriniu balsu: solidus akademiniu rimtumu alsuojantis viršelis puikiai dera su stilingu, moksliniam žodžiui pritinkančiu tekstų maketu, dvi panoraminės Biržų miesto ir pilyje įsikūrusio muziejaus nuotraukos tarsi du akivarai tiesiog traukia gilintis į išmintingai išrikiuotų tekstų įvairovę. Purpurinė viršelių spalva ir leidėjo Danieliaus Mickevičiaus pasiūlytas švediškas matinis popierius tampa prakilnumo išraiška. Tai įsimenanti, graži ir turininga dovana ne vien Biržų kraštui, bet ir kaimyniniam Pasvaliui, visai Lietuvai. Mes tokios knygos galime pavydėti: Pasvalio krašto istorijos ir kultūros atovartos kaip sustojo ties 1997-ųjų riba, taip tebestovi. Užaugau Pasvaly mokslinio tęsinio vis tebelaukiame.

Biržiečius kolegas gražiai sveikino pasvališkiai muziejininkai, kaip relikvinius šaltinius įteikdami jiems keletą karo metais ėjusio dienraščio Ateitis numerių, kuriuose užfiksuoti įvykiai Biržų krašte. Sveikino ir knyga džiaugėsi ir kiti į pristatymą atėję pasvaliečiai, o vienas kitas išdrįso nemenką sumelę už knygą pakloti ir rengėjų autografus tuoj pat „susimedžioti“.

Palydint knygą į susitikimą su pasvališkiais skaitytojais tariame šiltus sveikinimo žodžius rengėjams ir leidėjui kartu dėkojame už puikų jos pristatymą Pasvalyje. Tesieja bendros istorinės kultūrinės jungtys.

Ligija Parvalkaitė

© 2006 „XXI amžius“