Holivudo kalėdinė dovana
Mindaugas BUIKA
Filmo premjera Vatikane
|
|
Kadrai iš filmo
Kristaus gimimo istorija
|
Taip kiek netikėtai būtų galima įvardyti tarptautinėje,
ypač Jungtinių Valstijų katalikiškoje žiniasklaidoje aptariamą filmą
Kristaus gimimo istorija (The Nativity story), kurio pasaulinė
premjera neseniai įvyko Vatikane ir kuris nuo gruodžio pradžios
pradėtas rodyti daugelio šalių kino salėse. Filmas, be kita ko,
jungiantis įvairius Evangelijų pagal Matą ir Luką elementus, pateikia
Marijos ir Juozapo gyvenimo istoriją, kurio kulminacija yra Išganytojo
gimimas, išminčių (Trijų Karalių) ir piemenų aplankymas arklidės
prakartėlėje gulinčio Kūdikėlio, karaliaus Erodo brutalus atsakas
į šį stebuklą, liepiant išžudyti visus naujagimius berniukus, ir
Šventosios Šeimos priverstinis pasitraukimas į Egiptą.
Kartu su daugiau nei septyniais tūkstančiais kviestinių svečių didžiojoje Pauliaus VI audiencijų salėje lapkričio 26 dieną Kristaus gimimo istorijos premjerą stebėjęs Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcizijus Bertonė vėliau žurnalistams sakė, jog filmas realiai atkartoja tą įvykį, kuris pakeitė istoriją, kartu išlaikydamas tinkamą pagarbą Gimimo slėpiniui. Kaip teigė JAV katalikų žinių agentūra CNS, kardinolas T.Bertonė ypač gerai įvertino scenarijaus autoriaus Maiko Ričo darbą, kuris sukūrė labai puikų dialogą tarp pagrindinių vaidmenų veikėjų, pirmiausia sodriai pateikdamas Marijos ir Juozapo santykius ir kaip jie kartu priėmė jiems skirto Dievo plano slėpinį. Kardinolas pažymėjo, kad pirmiausia Juozapo (aktorius Oskaras Izaakas) vaidmenyje išryškinamas kilnus ir teisingas vyras, kuris priima žmogiškai sukrečiantį patyrimą suvokdamas, kad jo sužadėtinė yra nėščia ir visiškai atsiduoda Dievo valiai.
Evangelijos įvykių pavaizdavimas
Kino juostoje vaizduojama, kaip Palestinos mažame Nazareto miestelyje gyvenanti mergaitė Marija (aktorė Keiša Kestl-Hjus) sunkiai ir nuoširdžiai dirba, kad padėtų savo tėvams išlaikyti šeimą. Didžiausias tėvų rūpestis surasti Marijai vyrą, kuris ja tinkamai rūpintųsi ir mylėtų. Kai Mariją pamilęs kiek vyresnis dailidė Juozapas paprašo jos rankos, tėvai labai apsidžiaugia, nes iš Betliejaus į Nazaretą atvykęs gyventi Juozapas garsėja kaip darbštus ir garbingas žmogus. Netrukus po sužadėtuvių Mariją aplanko angelas Gabrielius (aktorius Aleksandras Sidigas) ir apreiškia žinią, kad Dievas ją parinko savo Sūnaus motina ir kad jos pagimdyto Sūnaus vardas bus Jėzus.
Kai Marijos nėštumas jau gerai matomas, miestelyje pasklinda kalbos dėl galimos neištikimybės. Jei Juozapas tas kalbas patvirtintų, Marijai grėstų užmėtymas akmenimis. Tačiau dabar angelas Gabrielius apsireiškia ir Juozapui ir praneša apie Dievo valią. Įtikėjęs Juozapas tvirtai užstoja Mariją, tvirtindamas, jog tai judviejų kūdikis, kurį jis gins ir mylės. Karaliui Erodui paskelbus įsakymą dėl surašymo ir liepus visiems gyventojams sugrįžti į gimtąsias vietas, paskutinį mėnesį nėščia Marija ir Juozapas leidžiasi į ilgą ir sunkią daugiau kaip pusantro šimto kilometrų kelionę Betliejun, kur gims Kūdikėlis Jėzus.
Filmo Kristaus gimimo istorija premjera Vatikane kartu buvo ir labdaros akcija: surinktos lėšos bus skirtos dviejų mokyklų statybai neturtingoje Mugaro gyvenvietėje Izraelyje (už 40 kilometrų nuo Nazareto) finansuoti, kurioje daugiausia gyvena krikščionys, musulmonai ir druzai. Ilgiau nei pusantros valandos trunkančio filmo demonstravimo perpildytoje Pauliaus VI salėje metu kelis kartus skambėjo audringi plojimai. Ypač didelis entuziazmas buvo juntamas stebint Kristaus gimimo sceną.
Prieš kino juostos demonstravimą žinomas italų aktorius Džidžis Prioretis išraiškingai skaitė atitinkamas Evangelijos ištraukas, taip parengdamas žiūrovus filme perteiktų įvykių dramatizmui. Buvo taip pat sukalbėta malda, kurią specialiai šiam renginiui parašė Vatikano Šv. Petro bazilikos rektorius arkivyskupas Andželas Komastris. Apie patį filmą įžangines pastabas padarė Popiežiškosios socialinių komunikacijų tarybos pirmininkas arkivyskupas Džonas Folis. Vėliau kalbėdamas CNS jis pažymėjo, kad naujasis filmas jautriai atskleidžia tikrąją Advento ir Kalėdų laikotarpio prasmę, kas labai svarbu šiuolaikinėje sekuliarizuotoje visuomenėje. Galbūt kai kurie žmonės, pažiūrėję Kristaus gimimo istoriją, anksčiau vengę linkėti kitiems Linksmų šv. Kalėdų, dabar tai darys su pasididžiavimu.
Nuoroda į Išganymo istoriją
Nors filmo pagrindu yra Evangelijos pasakojimas apie Įsikūnijimą, tačiau, kaip savo apžvalgoje pastebi amerikiečių katalikų kino kritikas Deividas Disertas, jame juntamos nuorodos ir į tolesnio Kristaus gyvenimo svarbiuosius įvykius. Apie tai pasakojama parodytoje scenoje, kai Marija plauna Juozapui kojas, paties Juozapo reiškiamas pyktis dėl prekeivių šventyklos kieme, pakelėje matomi nukryžiavimo vaizdai. Atidus žiūrovas, stebėdamas, kaip vienas atkeliavusių išminčių su ašaromis akyse Kūdikėliui Jėzui dovanoja mirą už jo būsimą auką, gali suprasti, jog tai nuoroda į Kristaus mirtį ant kryžiaus. Pagaliau matant, kaip Erodo parankiniai, įsiveržę į olos pavidalo gimimo vietą jau po Šventosios Šeimos pabėgimo į Egiptą, randa tik vystyklų audeklą tuščioje prakartėlėje, galima suvokti, jog tai yra išankstinis prisikėlusio Išganytojo tuščio kapo priminimas.
Vis dėlto filmas, kaip pažymi scenarijaus autorius M.Ričas, sutelktas į dviejų paprastų žmonių, Marijos ir Juozapo, kuriems lemta įvykdyti absoliučiai nepaprastą misiją, gyvenimo istoriją. Katalikai kritikai tuo pat metu pastebi, kad jeigu Juozapo vaidmenyje puikiai derinasi minėtas paprastumas ir kilnumas, tai Marijos charakteryje iškyla kai kurių klausimų. Štai tarptautinės katalikų žinių agentūros Zenit apžvalgininkė pabrėžia filme pavaizduotą faktą, jog Marija, sužinojusi apie savo sužadėtinį Juozapą, skundžiasi, sakydama kodėl turiu ištekėti už vyro, kurio beveik nepažįstu. Šis klausimas gal ir būtų suprantamas 2006 metais, tačiau visiškai nenatūralus jaunai moteriai tuometinėje epochoje, kai jos padėtis buvo visiškai kita.
Mariologiniai vertinimai
Minėta nuostata tuo labiau galėtų stebinti žvelgiant iš katalikiškosios mariologijos pozicijų, pradedant popiežiaus Pijaus IX paskelbta dogma apie Dievo Motinos nekaltąjį prasidėjimą, jos tobulą ir efektyvų bendradarbiavimą su Dievo plano intencijomis bei Bažnyčios tikėjimą į Marijos amžinąją mergystę, išlikusią taip pat ir po Jėzaus gimimo. Šiuo atžvilgiu tenka pripažinti, kad įtaką daro tai, jog nei M.Ričas, nei filmo režisierė Katrina Hardvik nėra katalikai: scenarijaus autorius priklauso sektantiškajai vadinamosios Pietvakarių Biblijos Bažnyčios bendruomenei (Oregono valstija, JAV), o K.Hardvik yra Teksaso presbiterionė (kalvinistė).
JAV katalikų laikraščio St. Anthony Messenger kino kritikė sesuo Roza Peket, kuri bendravo su filmo Kristaus gimimo istorija kūrėjais šio darbo procese, rašo, jog K.Hardvik jai pati prisipažino, kad presbiterionai nepriima Marijos kulto ir kad ji tik norėjo pavaizduoti Jėzaus Motiną kaip kantrybės, grožio ir meilės modelį, kuriame viso pasaulio moterys ieškotų įkvėpimo. Bet visos šios savybės kino juostoje atskleidžiamos palaipsniui, kai Marija suvokia, ką ji nešioja savo įsčiose, o iš pradžių toje paprastoje mergaitėje buvo daug netikrumo ir nepilnametei būdingo nerimo.
Ave Maria internetinės svetainės apžvalgininkas amerikietis pranciškonas kunigas Andželas Džidžeris pabrėžia kitą filmo režisierės pasisakymą, kuriame ji teigia, jog norėjo Mariją parodyti kaip artimą šių dienų nepilnametėms su jų problemomis. Aš norėjau, kad jos matytų Mariją kaip mergaitę, kuri iš pradžių nėra tobulai pamaldi. Jūs matote Mariją, susiduriančią su griežtu tėvų nurodymu, kai jie sako: Tu turėsi ištekėti už to vaikino, ir štai taisyklės, kurių teks laikytis. Paskui Marijos tėvas jai paaiškina, kad vienerius metus negalės turėti seksualių santykių su Juozapu ko pastarasis tvirtai laikosi. Visa tai yra labai asmeniškas, šokiruojantis priėjimas, ir galima tik įsivaizduoti, ką jauna mergaitė turėtų jausti tai girdėdama.
Doktrininės problemos ir pasiekimai
Po Kristaus gimimo istorijos premjeros Vatikane užvirė diskusija dėl Švč. Mergelės Marijos gimdymo neskausmingumo. Tačiau Bažnyčios tėvų mokyme nėra esminis dalykas, skausmingas ar neskausmingas buvo Jėzaus gimimas, bet pats šio įvykio stebuklingumas, patvirtinantis jo dieviškumą. Taip pat ir Dievo Motinos fizinė mergystė su visais būdingais bruožais liko integrali ir nepažeista tiek prieš Jėzaus gimimą, tiek gimimo eigoje ir po gimimo. Tikėjimą Švč. Mergelės Marijos amžinąja nekaltybe savo mokymu patvirtino šv. Bernardas, šv. Tomas Akvinietis, šv. Bonaventūra bei naujųjų laikų popiežiai, pirmiausia Jonas Paulius II (1996 m. rugpjūčio 28 d. bendroji audiencija), taip pat Katalikų Bažnyčios katekizmas (499).
Nepaisant tokių problemų, filme pavaizduotas nėščios Marijos apsilankymas pas taip pat kūdikio laukiančią vyresnę pusseserę šv. Elzbietą (akt. Šore Agdašlu), gavusią Dievo palaiminimą, yra tikras dvasinis triumfas, ypač pradžiuginęs negimusios gyvybės gynėjus. Abiejų moterų patyrimas, jei jų įsčiose sujuda vienas kitą sveikindami dar negimę kūdikiai, ir dalijimasis šiuo džiaugsmu yra puikiausias pradėtos žmogiškos gyvybės orumo ir teisių patvirtinimas. Tiesa, šv. Elzbietos gimdymo scenos, daugelio kritikų nuomone, yra perdėtai natūralizuotos, todėl gali iškilti klausimų dėl jauniausių žiūrovų.
Reikia pripažinti, kad filmas Kristaus gimimo istorija gali naudingai pasitarnauti grąžinant šv. Kalėdų tikrosios prasmės supratimą sekuliarizuotoje ir konsiumistinėje šių dienų visuomenėje. Nors šio filmo, kaip ir kiekvieno Holivudo projekto, pagrindinis tikslas yra gauti kuo didesnį pelną, tačiau bilietams išleisti pinigai šiuo atžvilgiu tikrai taps dvasinio sustiprinimo ir katechizavimo investicija. Filmas vertingas ir gilesniam tuometinės Palestinos gyvenimo supratimui, kuris taip pat darė įtaką pagrindinių epochos veikėjų sprendimams. Tik reikia suprasti, kad joks žmogiškasis kūrinys nepakeis susipažinimo su apreikštu Dievo Žodžiu, kurio pamaldų meditavimą kaip tik gali paskatinti Kristaus Gimimo istorija.
© 2006 XXI amžius
|