| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Gyveno ne sau, o aukojosi kitiems AA Ona Jankevičiūtė-Strolienė (1919-2006)
Baisogalos bendruomenė į paskutinę kelionę palydėjo šviesų žmogų, visą savo gyvenimą paskyrusį pagalbos reikalingam, vargstančiam ir kenčiančiam, mokėjusį suburti, paskatinti, asmeninį gyvenimą aukojusį tam, kad baisogališkių gyvenimas taptų gražesnis, kad tarp žmonių būtų santarvė ir atjauta. Netekome mielos bičiulės Onos Strolienės. Ona Jankevičiūtė-Strolienė gimė 1919 m. balandžio 3 d. Baisogalos valsčiaus Augmėnų kaime, pasiturinčio ūkininko šeimoje. Savo atsiminimuose ji rašė, kad dideliame jų sode buvo 10-12 bičių šeimų, tvartuose 6 arkliai, 8 10 karvių. Buvo klojimas-jauja linams džiovinti ir minti. 1928 metais tėvas Antanas Jankevičius iš dvarininko Komaro nusipirko žemės sklypelį Baisogaloje ir čia pasistatė namą bei ūkinį pastatą. Jame apsigyveno teta Veronika, o nuo 1961 metų O.Jankevičiūtė-Strolienė. Šiame jaukiame name ji praleido visą likusį gyvenimą. Broliai Antanas ir Jaronimas 1945-aisiais buvo nuteisti ir ištremti į Vorkutą. Antanas jau miręs. Pokariu O.Jankevičiūtė baigė Vilniaus medicinos mokyklą. Dirbo Rokiškio miesto ligoninėje akušere. 1956 metais persikėlė gyventi į Baisogalą, dirbo ligoninėje medicinos seserimi. 1964-aisiais pradėjo dirbti Radviliškio ligoninėje akušere. Vadovavo Raudonojo Kryžiaus veiklai, o nuo 1991 metų Baisogalos parapijos katalikų organizacijai Caritas. 2003 metais O.Jankevičiūtė-Strolienė apdovanota Gerumo angelo statulėle (Radviliškio r. savivaldybės įsteigta gerumo nominacija). 2005 metais įrašyta į Baisogalos Pasididžiavimo knygą. Išėjusi į užtarnautą poilsį, O.Strolienė užsiėmė labdaringa veikla. Lankydavo ligonius, senelius, dalijo jiems meilę ir viltį. Kūčių dieną kartu su klebonu monsinjoru P.Ščepavičium, vėliau su klebonu kun.T.Kedušiu lankėsi slaugos ligoninėje, sukalbėdavo maldą, pasidalydavo kalėdaičiais. Daug metų dirbdama Baisogalos Caritas vadove, rinko labdarą ir skirstė ją vargstantiems ir nepasiturintiems. Gimtajame Augmėnų kaime jos iniciatyva 1991 metais buvo pastatytas kryžius. Į šventinimo iškilmes susirinko daug šio kaimo gyventojų, dabar jau gyvenančių kitur. Tada buvo nutarta išleisti atsiminimų knygą apie Augmėnus. Surinkti medžiagą iš svetur išklydusių kaimo gyventojų ėmėsi O.Strolienė. 2000-aisiais išleista iliustruota knyga Sodybų šaknys gyvos. Įžangoje O.Strolienė rašė: Nors ir sunku, bet gera buvo gyventi kaime. Kasmet besikartojanti rami ūkio darbų eiga, kasdienės ruginės duonos laukimas (kepant duoną, ant pirmojo kepalo visada būdavo dedamas kryžiaus ženklas) žadino viltį, nuosavybės jausmas buvo stiprybės ir jėgų šaltinis, o žemė didelis turtas. Knygoje aprašyta 37-ių Augmėnų kaimo šeimų istorija ir žmonių likimai. Gruodžio 9 dieną Ona Strolienė mirė. Jos palydėti į paskutinę kelionę susirinko didelis būrys augmėniškių, baisogaliečių ir kitų ją pažinojusių. Laidotuvių apeigas atliko parapijos klebonas kun. Aldas Vinclovas. O.Strolienė atgulė Baisogalos senosiose kapinėse, giminių kape. Baisogalos seniūnas Romas Kalvaitis prie kapo kalbėjo, kad į amžino poilsio vietą palydėta O.Jankevičiūtė-Strolienė buvo žmogus garbingiausia to žodžio prasme. Gyventi ne sau, aukotis kitiems tokį gyvenimo būdą buvo pasirinkusi velionė. Tegul jai bus lengva Baisogalos kapų žemelė... Stasys GENTVILAS,
© 2006 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |