Atnaujintas 2006 gruodžio 22 d.
Nr.96
(1496)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Šventoji išdidesnė su nauja katalikų bažnyčia

Gediminas GRIŠKEVIČIUS

Šventosios Švč. Mergelės Marijos,
Jūrų Žvaigždės, bažnyčios
klebonas kun. Vidmantas Gricius

Žiema į jūrą brenda

Ledinėm tilto kojom,

Vėjukai veidus kanda –

„Ne pirmąsyk!“ – kvatojam.

Žvejus ant tilto stebim,

Saulėlydžio raudonį,

Kuriuo Birutės kalne

Žavėjos net Maironis.

Čia amžinos kaip Dievas

Banguotos jūros pievos…

„O kas naujausia šičia?“

„Šventojoj, va bažnyčia“.

„Gruodis ant Palangos
tilto į jūrą“.

Nedebesuotą, šviesiažvilgsnę dieną ji, naujoji Šventosios Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės, bažnyčia, nuo tilto Palangoje matoma taip pat aiškiai, kaip čia, už puskilometrio, esanti Palangos bažnyčios per šimtmetį žalvariškai apsamanojusi bokšto smailė. Bet pėsčiomis greit nenueitum: ir Šventosios krantui pasiekti, naują bažnyčią apžiūrėti kojoms darbo tektų dviem trims valandoms (einant krantu!), užtat akių horizontuose – žemiškojo rojaus vaizdai.


Ir Balbieriškyje gyventi gera

Vilniuje organizuojamose konferencijose dažnai girdime politikus konstatuojant pakraščių atskirtį nuo sostinės, kaimo žmonių pasyvumą ir abejingumą. Tapo įprasta kai kuriuos miestelius įvardyti kaip provincijos simbolius. Tarp jų – Balbieriškis. „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“, išleistoje 2002 metais Vilniuje, rašoma, jog šis miestelis yra 13 km į pietus nuo Prienų, prie Kauno – Alytaus plento, seniūnijos ir parapijos centras.


Kol bus gyvas nors vienas lietuvis, jie niekada nebus pamiršti

Anelė Grigienė

Leipalingio klebonas kun. Paulius
Marčiulionis partizanų žuvimo
vietoje Mizarų miške
pašventino naujai pastatytą kryžių
Jūratės ŽALPIENĖS nuotrauka

Kiekvienas Lietuvos patriotas nuolat prisimena tuos laikus, kai buvo kovojama dėl Tėvynės laisvės, tikėjimo, tiesos. Kiek jaunų žmonių paaukojo gyvybę eidami į žūtbūtinę kovą su žiauriu ir negailestingu priešu, palikę žmonas, vaikus, tikėdami nors kiek prilaikyti įsisiautėjusį žvėrį. Deja, ir tais laikais atsirado lietuvių nusikaltėlių, prisitaikėlių, kurie išduodavo partizanus ir jų slėptuves, nors dėjosi jų bendražygiais. Tikri lietuviai nepamiršta tų, kurie paaukojo gyvybes, kad mes gyventume laisvoje Tėvynėje, stato kryžius, paminklus žuvimo vietose, jas lanko, aukoja šv. Mišias.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija