|
Išlaikykime bendrystės dvasią
Vilniaus arkivyskupo kalėdinis sveikinimas
Brangieji,
Šventąjį Kūčių vakarą visi laukiame stebuklo ir Evangelijoje skaitome apie nepaprastus dalykus sužibusią Kalėdų žvaigždę, piemenims pasirodžiusį Viešpaties angelą ir giedančią gausią dangaus kareiviją. Šie didingi, o drauge raminantys ženklai tų dienų Betliejaus apylinkių gyventojams liudijo ir mums šiandien byloja apie Stebuklą Išganytojo Gimimą. Kaip mes suprantame ir priimame šį Stebuklą, kaip žvelgiame į kitus gyvenime patiriamus mažus ar didesnius stebuklus?
Per Kalėdas mes atskleidžiame, jog galime būti tobulos, beribės meilės dalimi, padaryti ją sava ir su ja priimti Jėzų. Tai meilė, kuria dieviškasis Tėvas myli Sūnų. Kas gi yra ta Dievo meilė, išlieta mūsų širdyse Šventosios Dvasios, kuri mums duota (plg. Rom 5, 5), jei ne amžinoji nesukurta meilė, kuria Tėvas myli Sūnų ir iš kurios kyla kiekviena kita meilė? Pats Jėzus mums tai užtikrina. Kreipdamasis į Tėvą, jis prašo:
kad meilė, kuria mane pamilai, būtų juose ir aš būčiau juose (Jn 17, 26). Taigi per Kalėdas mes ypatingu būdu patiriame krikščionybę kaip malonę malonę dalyvauti dieviškoje prigimtyje, dieviškoje meilėje, nes meilė ir yra tikroji Biblijos Dievo prigimtis.
Kalėdų dienomis prisiminkite netrukus Dievo Motina iškels iš ėdžių Kūdikėlį Jėzų, patikliai pažvelgs į Juozapą, ir visi trys leisis į pavojingą kelionę. Mūsų irgi laukia žemiškosios kelionės tąsa, kelias per Naujuosius metus. Mielieji, susikabinkite rankomis už Kūčių stalo kalbėdami Tėve mūsų ir išlaikykite tomis akimirkomis išgyvenamą bendrystės dvasią. Lai mūsų šeimos keliauja drauge kaip Šventoji Šeima suglaudę pečius, kupini pasitikėjimo vienas kitu ir Dievu, kuris yra Pati Meilė. Tegu kiekvienas išvysta Dievo Meilės šviesą ir atveria jai savo širdį, kai tykiąją naktį su angelų chorais užtrauksime: Sveikas gimęs, Viešpatie, šventas Dievo kūdiki!
Kardinolas Audrys Juozas BAČKIS
© 2006 XXI amžius
|