|
Lietuvos Vyskupų Konferencijos posėdyje
Gruodžio 12 d. Vilniuje vykusiame Lietuvos Vyskupų Konferencijos plenariniame posėdyje dalyvavo visi Lietuvos vyskupai ordinarai ir augziliarai, taip pat apaštališkasis nuncijus arkiv. Peteris Stephanas Zurbrigenas.
Prieš plenarinį posėdį vykusioje spaudos konferencijoje kardinolas Audrys Juozas Bačkis ir arkivyskupas Sigitas Tamkevičius pristatė Lietuvos vyskupų laišką Dievo žodis mūsų gyvenime bei naujai išėjusį Naujojo Testamento leidimą su plačiais prel. Antano Rubšio komentarais ir iš Jeruzalės Biblijos perimtomis tekstinėmis sąsajomis. Apie šį Naujojo Testamento leidimą taip pat kalbėjo vysk. Jonas Ivanauskas, Lietuvos Biblijos draugijos prezidentas kun. Vaclovas Aliulis, MIC, ir leidinį redagavusi biblistė Ingrida Gudauskienė.
Lietuvos šeimos centro direktorė Vijoleta Valantiejutė vyskupams pristatė naują sužadėtinių rengimo Santuokos sakramentui programą, parengtą pagal suaugusiųjų mokymo principus ir užsienio patirtį. Ji sudaryta taip, kad paskatintų dalyvių diskusijas, padėtų jiems atliekant pratimus patiems suvokti savo požiūrį į šeimą ir supratimo spragas. Programoje integruotos psichologinės, socialinės, medicininės žinios ir Bažnyčios mokymas, pateikiama labai paprastų gyvenimiškų pavyzdžių. Vyskupai pritarė, kad programa eksperimento tvarka būtų pradėta naudoti tuose šeimos centruose, kurie bus deramai pasirengę. Lietuvos Šeimos centras organizuos mokymus vadovams, kurie dirba su sužadėtiniais. Planuojama, kad per dvejus metus visi šeimos centrai bus pasirengę pereiti prie galutinai patvirtintos naujosios programos.
Vyskupai pasidalijo patirtimi, kaip sprendžiami kunigų aprūpinimo senatvėje ir susirgus reikalai. Kard. A.J. Bačkis pristatė Vilniaus arkivyskupijoje įsteigtą fondą, kurio tikslas parama arkivyskupijos kunigams sulaukus senatvės, susirgus ar dėl kitų priežasčių negalint eiti savo pareigų. Kitose vyskupijose dirbantys kunigai solidariai remia tuos savo brolius, kurie nebegali dirbti sielovadoje ir kuriems reikalinga pagalba per vyskupijų kurijas. Buvo nutarta detaliau išnagrinėti Lietuvos kunigų demografiją ir numatyti ateities tendencijas. Tokia studija padėtų geriau planuoti kunigų emeritų aprūpinimą bei priimti reikalingus sprendimus.
Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis posėdyje pristatė Kryžių kalno ateities viziją. Vyskupai sutarė, kad Kryžių kalnas turėtų išlikti šventove, į kurią atvykę žmonės galėtų ne tik apžiūrėti Lietuvos krikščionių tikėjimą bei kančias liudijantį, popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymą menantį kalną su kryžiais, bet ir pasimelsti, sustiprinti savo tikėjimą. Tam būtina infrastruktūra bet kokiomis oro sąlygomis maldai tinkanti vieta, galimybė sulaukti sielovadinės pagalbos. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad prie Kryžių kalno vyksta daug tikinčiųjų sutraukiančios pamaldos. Konkrečius sprendimus priims vietos ordinaras.
Vyskupai priėmė nutarimą dėl atgailos ir pasninko dienų. Lietuvoje, kaip ir visoje Katalikų Bažnyčioje, atgailos dienos yra visi metų penktadieniai ir Gavėnios laikas. Visais metų penktadieniais, Pelenų dieną, o pagal seną Lietuvos tradiciją ir Kūčių dieną tikintieji nuo 14 metų susilaiko nuo mėsiškų valgių, išskyrus tuos penktadienius, kai švenčiamos iškilmės. Pelenų dieną ir Didįjį penktadienį laikomasi pasninko, kai per dieną pasisotinti leidžiama tik kartą. Toks reikalavimas taikomas tikintiesiems nuo 18 iki 60 metų amžiaus. Pabrėžiama, kad fizinis apsimarinimas nėra tikslas pats savaime, o palaiko vidinį apsimarinimą. Jį turi lydėti sąmoningas sakramentų šventimas, kasdienė malda, Šventojo Rašto skaitymas, artimo meilė. Be to, susilaikymas nuo mėsiškų valgių ir pasninkas visuomet turi karitatyvinį bei socialinį pobūdį. Pasninko dvasia taip pat skatina atsisakyti to, kam jaučiamas ypatingas pomėgis ar net priklausomybė. (LVK dokumentą šiuo klausimu skelbiame šalia red.)
Lietuvos ganytojai apsvarstė Lietuvos Vyskupų Konferencijos juridinių struktūrų veiklą. Nutarta steigti instituciją juridinį asmenį, kuris nacionaliniu lygmeniu koordinuotų jaunimo sielovados veiklą.
Posėdyje buvo nuspręsta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu sudaromą komisiją, kuri koordinuotų Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektų pritaikymo turizmo reikmėms programos projekto rengimą, deleguoti Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininką arkiv. S.Tamkevičių ir po vieną atstovą iš Vilniaus arkivyskupijos bei Kaišiadorių, Šiaulių, Telšių ir Vilkaviškio vyskupijų.
Kitas plenarinis Lietuvos Vyskupų Konferencijos posėdis bus surengtas 2007 m. sausio 18 d. Vilniuje.
Lietuvos Vyskupų Konferencijos sekretoriatas
Atgailos ir pasninko dienos
Dieviškąja teise visi tikintieji, kiekvienas sau tinkamu būdu, įpareigojami daryti atgailą, bet, siekiant, kad visi tarpusavyje būtų sujungti bendru atgailos laikymusi, yra nustatytos atgailos dienos, kai tikintieji ypatingu būdu dalyvauja malda, atlieka gailestingumo ir meilės darbus, aukoja save, ištikimiau atlikdami savo pareigas ir ypač laikydamiesi pasninko ir abstinencijos (plg. CIC kan. 1249), pagal šias Lietuvos Vyskupų Konferencijos nustatytas normas:
Kaip ir Visuotinėje Bažnyčioje, Lietuvoje atgailos dienos
yra visi metų penktadieniai ir Gavėnios laikas.
Susilaikymo nuo mėsiško maisto (abstinencijos)
įstatymas. Nuo mėsiško maisto turi būti susilaikoma visais
metų penktadieniais (išskyrus tuos atvejus, kai jie sutampa
su iškilmės diena), Pelenų trečiadienį ir, pagal seną Lietuvos
tradiciją, Kūčių dieną. Šis abstinencijos įstatymas saisto
visus nuo 14 metų amžiaus.
Pasninko įstatymas. Leidžiama per dieną
valgyti sočiai tik kartą. Šio įstatymo privalu laikytis nuo 18
iki 60 metų amžiaus (plg. CIC kan. 1252).
Susilaikymo nuo mėsiško maisto (abstinencijos)
ir pasninko reikia laikytis Pelenų dieną ir Mūsų Viešpaties
Jėzaus Kristaus Kančios ir Mirties penktadienį (plg. CIC kan.
1251).
Kai Kūčios būna sekmadienį, tikintieji, pagal Lietuvos tradiciją, tą dieną kviečiami susilaikyti nuo mėsiško maisto, nors sekmadieniais tokios pareigos ir nėra.
Sielų ganytojai ir tėvai privalo rūpintis, kad taip pat ir dėl jauno amžiaus neturintys pareigos laikytis pasninko ir abstinencijos asmenys būtų ugdomi kilnia atgailos dvasia (plg. CIC kan. 1252).
Susilaikymo nuo mėsiško maisto (abstinencijos)
ir pasninko įstatymo paaiškinimas
Susilaikymo nuo mėsiško maisto (abstinencijos) įstatymas
draudžia valgyti žinduolių ir paukščių mėsą ir tai, kas turi
tiesioginį ryšį su mėsa. Leidžiama valgyti žuvį, kiaušinius, pieno
produktus, jūros gėrybes.
Pasninko įstatymas leidžia per dieną sočiai valgyti tik
kartą. Kitus du kartus (pvz., ryte ir vakare) tik lengvai užkąsti.
Vanduo, pienas, vaisių sultys nelaužo pasninko.
Įstatymo dvasia. Visiems svarbu gerai suprasti, jog
fizinis kūno apsimarinimas nėra tikslas, bet yra taip sutvarkytas,
kad palaikytų ir sustiprintų dvasinį apsimarinimą, kuris yra tikrasis
apsimarinimas, tai yra ko nors atsisakymas dėl Kristaus.
Kūno apsimarinimas dėl pakankamai svarbių priežasčių gali visiškai nesaistyti arba būti pakeistas, tačiau dvasinis apsimarinimas nepripažįsta išimčių ir pateisinimų. Jis saisto visus, taip pat ir vargšus, sergančius, kenčiančius.
Apsimarinimą turi lydėti sąmoningas ir maldingas dalyvavimas sekmadienio Eucharistijos šventime, nuoširdi Atgailos sakramento praktika, kasdienė malda, Šventojo Rašto skaitymas, artimo meilė, tarpusavio bendravimas, stropus atsidėjimas geriems darbams, santarvė šeimoje ir su kitais žmonėmis.
Reikia taip pat atsiminti, jog susilaikymo nuo mėsiško maisto (abstinencijos) ir pasninko įstatymas visuomet turi karitatyvinį bei socialinį pobūdį. Bažnyčia atkreipia dėmesį į tai, jog artimo meilė reikalauja dalį išlaidų skirti vargšams, ypač tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos.
Tikras apsimarinimas taip pat visuomet įpareigoja atkurti pažeistą socialinį teisingumą, pavyzdžiui, mokėti teisingą atlyginimą, sugrąžinti neteisėtai pasisavintą nuosavybę, atitaisyti skriaudą, atlyginti žalą, atšaukti šmeižtą ir t.t.
Pasninko dvasia reikalauja susilaikyti nuo prabangaus maisto. Tikintieji taip pat skatinami atsisakyti tų maisto produktų, kuriems jaučiamas ypatingas pomėgis ar net priklausomybė nuo jų, pavyzdžiui, kava, saldumynai, alkoholis, tabakas ir kt.
Susilaikymą nuo mėsiško maisto (abstinenciją) bei pasninką lydinti atgailos nuotaika įpareigoja tikinčiuosius Gavėnios metu nerengti triukšmingų pasilinksminimų, griežčiau negu paprastai vengti svaigalų, atsakingiau vertinti laiką, skiriamą darbui, laisvalaikiui, pramogoms ar asmeniniams pomėgiams, laiką, praleidžiamą prie televizoriaus ar kompiuterio.
Atgailą ir apsimarinimą turi lydėti kova su blogais polinkiais, ydomis ir įpročiais.
Advento metas išreiškia Išganytojo laukimą. Todėl, laukdama Kristaus Gimimo šventės, Bažnyčia tikinčiuosius ypač kviečia budėti, melstis, atgailauti, ištiesinti širdies kelius, teisingai elgtis, vykdyti Dievo valią. Krikščionims šis religinis Advento turinys nedera su prieškalėdiniu šurmuliu, triukšmingais pasilinksminimais, perdėtu dėmesiu įvairiems pirkiniams ir dovanoms.
Įpareigojimo svarba. Nuo susilaikymo nuo mėsiško maisto
(abstinencijos) ir pasninko įstatymo atleidžia tik pateisinama priežastis:
negalimumas laikytis, didelis nepatogumas, liga, sunkūs darbai ar
kitos teisėtos priežastys. Todėl nuo šių įstatymų laikymosi yra
atleidžiami:
a) ligoniai ir kūdikių laukiančios bei juos maitinančios motinos;
b) visi negalintys pasirinkti sau maisto, o turintys valgyti tai, kas jiems duodama;
c) krikštynų, jungtuvių, laidotuvių, mirusiųjų minėjimų dalyviai;
d) dirbantys sunkų fizinį ar protinį darbą.
Jei motyvas yra abejotinas ar nepakankamas, tikintieji gali kreiptis į bažnytinę vyresnybę (parapijos kleboną), prašydami atleisti nuo šių įsakymų laikymosi.
Visais šiais atvejais susilaikymas nuo mėsiško maisto (abstinencija) lieka galioti Pelenų trečiadienį, Didįjį penktadienį ir Kūčių dieną.
Yra svarbi pareiga iš esmės laikytis atgailos dienų. Todėl susilaikymo nuo mėsiško maisto (abstinencijos) ir pasninko įstatymui sunkiai nusikalsta tas, kuris, neturėdamas pakankamai rimto motyvo, kiekybės ar kokybės požiūriu daugumą įsakytų laikytis atgailos darbų apleidžia.
© 2006 XXI amžius
|