Pirmasis puslapis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    ir pasaulis
Laikas
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Didysis džiaugsmas

Kauno arkivyskupo kalėdinis sveikinimas

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius laimina susirinkusiuosius švęsti šv. Kalėdų į Kauno Arkikatedrą Baziliką Zenono Šiaučiulio nuotrauka

„Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą (...). Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas“ (Lk 2, 10-11), – šiais žodžiais angelas apreiškė Betliejaus piemenims pačią džiugiausią žinią žmonijos istorijoje. Tarsi angelų pakviesti per šventas Kalėdas žmonės renkasi į didingas ir kuklias savo parapijų bažnyčias pasveikinti dieviškąjį Kūdikį, panorusį būti vienu iš mūsų ir dieviškuoju gyvenimu apdovanojusį visus Jį priėmusius.

Per visą Adventą ruošėmės Kalėdų šventei. Daugelis tikinčiųjų neužmiršo dvasiškai atsinaujinti, pasinaudodami Dievo malonės dovanomis, ypač Sutaikinimo sakramentu ir Eucharistija. Šis atsinaujinimas visuomet teikia viltį, kad Jėzaus Kristaus gimimo šventimas neliks tik įspūdinga liturgine švente, bet padės Kristui gimti ir augti mūsų širdyse.

Betliejaus Kūdikis gyvas mumyse tiek, kiek mūsų gyvenime gyva ir svarbi Kristaus įkurtoji Bažnyčia. Jėzus panoro amžiams likti su mumis, ypač Krikšto, Sutaikinimo ir Eucharistijos slėpiniuose, kurie švenčiami Bažnyčioje. Per šias Kalėdas pamąstykime apie savo santykį su Kristaus Bažnyčia, kurios nariais per krikštą esame tapę.

Šiandienė Bažnyčia yra nuolat atakuojama, tvirtinant, jog ji esanti nereikalinga, nes su Dievu esą galima bendrauti be jokių tarpininkų. Šitaip dažniausiai kalba savo tikėjimu nusivylę žmonės ar naujų religijų nešėjai, savo veiklai ieškantys daugiau erdvės.

Siekdami suniekinti Bažnyčią, jos neigėjai vis primena kažkada vykusius kryžiaus karus, inkviziciją ar kunigų nuodėmes; jie kaltina Bažnyčią, tarsi ji būtų atsakinga už tai, kad kažkas nesugebėjo ištikimai eiti Kristaus keliu ir skleisti Evangelijos šviesą. Prisidengdami spaudos laisvės šūkiais ir nesiskaitydami su etika, Bažnyčios kritikai nesibodi niekinti net pačių garbingiausių jos vadovų, tokiu būdu vildamiesi susilpninti tiek jų, tiek pačios Bažnyčios įtaką tikintiesiems. Bažnyčia už šiuos žmones meldžiasi prašydama jiems Dievo gailestingumo.

Kartais net geri tikintieji nesuvokia, kad Bažnyčia – tai ne pavienis vyskupas ar kunigas, kurie, kaip ir visi mirtingieji, nėra apsaugoti nuo asmeninių klaidų ir nuodėmių. Kartais dėl religinio išsilavinimo stokos tikintieji lengvai pasiduoda neatsakingų asmenų kurstymams ir į Bažnyčios gyvenimą įneša sumaištį. Ištikimybė Kristui tepaskatina visus tikinčiuosius atnaujinti pasitikėjimą Bažnyčia, nešančia Išganymo žinią sekuliariai mūsų dienų visuomenei.

Atsivėrimas Kristui turi paskatinti kiekvieną geros valios tikintį žmogų su pagarba priimti Bažnyčią – šventą ne dėl jos pavienių narių šventumo, bet dėl joje gyvenančio ir veikiančio Kristaus, laiduojančio saugiausią kelią į dangaus Tėvo namus.

Ištikimybė Kristui taip pat turi paskatinti branginti ir ginti ant Evangelijos pagrindų kuriamą krikščionišką šeimą – tą mažąją Kristaus Bažnyčią, kurioje vienintelėje gali saugiai augti ir bręsti Lietuvos ir vietinės Bažnyčios ateitis.

Meilė Betliejaus Kūdikiui tepaskatina visus tikinčiuosius studijuoti Bažnyčios skleidžiamą Dievo žodį, jo šviesoje tvarkyti savo asmeninį gyvenimą ir atsakingai dalyvauti tautos gyvenime, kuriant jį ant krikščioniškų pagrindų. Meilė Kristui tepaakina visus tikinčiuosius nuolatos ir vaisingai naudotis Jo paliktomis dovanomis, ypač Sutaikinimo sakramentu ir Eucharistija.

Anuomet per pirmąsias Kalėdas Dievo Sūnaus Motina Betliejaus tvartelyje ant savo rankų rūpestingai laikė ir mums dovanojo savo dieviškąjį Kūdikį. Jai rūpėjo, kad šis Kūdikis būtų mūsų priimtas ir mylimas. Šį rūpestį prieš 400 metų Švč. Mergelė Marija išsakė Šiluvoje, ragindama garbinti užmirštą jos Sūnų. Atsiliepdami į šį Dievo Motinos raginimą, savo parapijose uoliai įsitraukime į pasirengimą būsimajam Šiluvos Jubiliejui, kurį švęsime 2008 metais.

Sveikindami vieni kitus su Kristaus Gimimo švente, džiaukimės, kad Kalėdų slėpinyje „pasirodė mūsų Gelbėtojo Dievo gerumas ir meilė žmonėms“ ir tuo būdu „tapome amžinojo gyvenimo paveldėtojai“ (Tit 3).

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

© 2006 „XXI amžius“