Pirmasis puslapis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    ir pasaulis
Laikas
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

„Visų turkmėnų tėvo“ netekus

Nacionaliniais drabužiais vilkinčios turkmėnės prie Saparmurado Nijazovo portreto Reuters nuotrauka

Eidamas 67-uosius metus nuo ūmaus širdies nepakankamumo mirė Turkmėnijos prezidentas, pasiskelbęs šalies prezidentu iki gyvos galvos ir suteikęs sau „Turkmėnbaši“ (visų turkmėnų tėvo) vardą, Saparmuradas Nijazovas. Jo asmenybės kultas Turkmėnijoje buvo netgi didesnis nei kažkada Stalino Sovietų Sąjungoje. Tai simbolizavo prezidento portretai ir statulos, esantys visur, kur tiktai įmanoma. O jo milžiniška paauksuota, kitų teigimu, iš gryno aukso, statula, kuri sukasi ir yra nuolat atsigręžusi į saulę, stovi sostinės Ašchabado centre. S.Nijazovas, kaip Turkmėnijos komunistų partijos pirmasis sekretorius, iškilo 1985 metais, dar M.Gorbačiovo „perestrojkos“ pradžioje, ir buvo priskiriamas tai kategorijai sovietinių „respublikų“ pirmųjų sekretorių grupei, kuriuos vienas žinomas rusų satyrikas pavadino „totorių-mongolų dauguma“.

Mažų tautų genocidas

Kai kurie Rusijos laikraščiai, vis dar drįstantys skelbti kritinius straipsnius apie gyvenimą imperijoje, paskelbė žinią, jog 36 metų evenkas elnių augintojas Vadimas Jakovlevas nusižudė. Ir ne todėl, kad buvo girtas ar dėl šeimyninių konfliktų, o todėl, kad nebeliko jokio pragyvenimo šaltinio, nes jo 200 elnių banda nebeturi kur ganytis. Kaip teigė vietinės evenkų bendruomenės „Ulukithin“ („Voveraitė“) pirmininkė Jelena Kolesova, Vadimas jau seniai vaikščiojo nusiminęs, nuolat braukė veidu riedančias ašaras. Mat jo elnių ganykloje apsukrūs verslininkai iškirto visą mišką, ir jo elniai buvo pasmerkti, nes jie ganosi tiktai toje vietoje, kurioje yra gimę.

Kremlius nekeičia įpročių

Kaip praneša britų žiniasklaida, Skotland Jardo tyrėjų grupė, atvykusi į Maskvą apklausti liudytojų dėl buvusio rusų žvalgybos karininko A.Litvinenkos nunuodijimo, labai nusivylusi tuo, kad Rusijos prokurorai net neleido jiems užduoti klausimų liudytojams. Pasak Londono laikraščių, Didžiosios Britanijos žvalgyba nė kiek neabejoja, kad A.Litvinenką nužudė FST žmonės. Konkrečiai, iš paties prezidento V.Putino globojamo specialios paskirties FST būrio „Vympel“. Kaip teigia britų žiniasklaida, nuodus į A.Litvinenkos arbatą įpylė „Vympel“ atsiųsti specialistai, turintys didelį patyrimą dirbti su radioaktyviais izotopais. O buvęs KGB rezidentas Didžiojoje Britanijoje Olegas Gordijevskis sakė, kad ir Anglijos vyriausybė puikiai žino, kas nunuodijo A.Litvinenką, bet nedrįsta viešai protestuoti.