|
Surogatiniai valstybininkai
Petras KATINAS
Baigiantis metams politinius įvykius Lietuvoje, o ypač Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vykdytą Valstybės saugumo departamento veiklos tyrimą prezidentas V.Adamkus pavadino koncertu ir pareiškė neketinąs jame dalyvauti. Tačiau dalyvavo, ir dar kaip. Štai Kūčių vakarą per iš anksto plačiai reklamuotą TV-3 televizijos laidą Savaitės komentarai jos vedėja skelbė, kad V.Adamkus padarysiąs aštrų ir labai reikšmingą pareiškimą. Taip ir buvo padaryta. Prezidentas pareiškė, kad NSGK įžeidė ne tik jį asmeniškai, bet ir visą Prezidentūrą, neva komitetui nepateikus savo tyrimo išvadų jo pasiųstam patarėjui ar patarėjai. Esą komitetas pareikalavo, kad dėl išvadų pateikimo būtų kreiptasi atitinkamu raštu, o ne perduota be jokių dokumentų per kitą žmogų Ekscelencijai į rankas. V.Adamkus tai pavadino įžeidimu, nors jeigu ne pats, tai jo patarėjai privalo žinoti elementariausius dalykus, kaip pagal Seimo statutą ir kitus įstatyminius aktus perduodami visoms valdžios institucijoms, tarp jų ir aukščiausioms, tokio pobūdžio dokumentai. Na, o skubiai sušauktame Valstybės gynimo tarybos posėdyje Prezidentas aiškiai akcentavo, kad jo visiškai neįtikino parlamentinio tyrimo išvados dėl VSD veiklos ir jo vadovo tinkamumo užimti šias svarbias pareigas. Dar daugiau, Valstybės gynimo tarybos posėdyje V.Adamkus be jokių užuolankų pareiškė, kad jo absoliučiai neįtikino neva prielaidomis grindžiamos Seimo išvados dėl Saugumo departamento vadovo darbo pobūdžio. Taigi S.Daukanto aikštės rūmų šeimininkas, išdidžiai pareiškęs, jog neketina dalyvauti šiame politiniame koncerte, pats tampa bene pagrindiniu šio koncerto veikėju ir netgi bando kurti jam savąjį scenarijų. Tą patį, kurį parengė jo patarėjai ar buvusio patarėjo A.Januškos koncertmeisteriai. Vis dėlto pripažinęs, jog susidarius dabartinei situacijai VSD vadovui nėra vilčių išsaugoti postą, V.Adamkus pareiškė neieškąs kitų kandidatų į A.Pociaus vietą ir pavedė jam toliau eiti savo pareigas. Iki kada?.. Tos paieškos gali tęstis iki kadencijos pabaigos. Mat VSD direktorius sakosi turįs darbų iki 2008 metų. Ir visai nesvarbu, kad VSD vadovas jau parašė atsistatydinimo prašymą.
Prezidento netrukus laukia tradicinės atostogos saulėtojoje Meksikoje, o po jų gali atsirasti ir kitų nelauktų politinių koncertų. Kūčių vakarą per TV3 transliuoto Prezidento pasisakymo aiškiai nuskambėjo jo nepasitenkinimas partijų, pirmiausia Tėvynės sąjungos, veikla. Tai, žinoma, ne pirmas kartas. Juk ir į šipulius subliuškusi išgirtoji utopinė naujoji politika buvo tik viena iš V.Adamkaus atakų prieš Tėvynės sąjungą. Tik iki šiol sunku suvokti, kur slypi tos nemeilės priežastys. Kaip ir atkaklus VSD vadovo A.Pociaus gynimas nuo priešų. Esą ne kas kitas, o jis pradėjo iš esmės reformuoti šią svarbią valstybės instituciją. Kokios tos reformos, pirmiausia akivaizdžiai rodo aukšto VSD karininko V.Pociūno išsiuntimas į Baltarusiją. Akivaizdu, kad velionis V.Pociūnas buvo užmynęs kai kuriems labai aukštiems pareigūnams ant nuospaudų. Tačiau gal ne ant Prezidento, kuris nuolat pabrėžia esantis tyresnis už krištolą.
Žinoma, ne tik Prezidentas, bet ir daugelis gana įtakingų politinių, o ypač užkulisiuose veikiančių klaninių jėgų labai nepatenkinti paskutiniųjų 2006 metų mėnesių parlamento veikla. Ir ne tik NSGK vykdytu VSD, bet ir sukčių iš EBSW koncerno bei su juo susijusių aukščiausios nomenklatūros veikėjų veiklos tyrimais. Tuo labiau kad EBSW veiklą tyrusi komisija paskelbė, kad visi keturi buvę Lietuvos generaliniai prokurorai, tarp jų ir buvęs Seimo pirmininkas A.Paulauskas, žinojo, bet nieko nedarė, kai EBSW aferistai viliojo iš Lietuvos žmonių milijonus, kurių negalvojo atiduoti. VSD vadovo ir kito KGB rezervininko, buvusio užsienio reikalų ministro A.Valionio gynėjai ėmė skelbti versiją, kad išversti iš kėdžių didžiausius ir labiausiai nusipelniusius Lietuvos valstybininkus užsimojo ne tik Tėvynės sąjunga, bet ir su ja susivieniję darbiečiai bei paksininkai. Esą tie niekingi konservatoriai bijo, kad neišaiškėtų jų vaidmuo neva nužudant buvusį VSD darbuotoją J.Abromavičių ir susprogdinant tiltą per Bražuolės upelį. Pasirodo, Tėvynės sąjungos vadovai, o ypač prof. V.Landsbergis globojo vos ne didžiausiu teroristu paskelbtą sovietų lagerių kalinį, Vyčio kryžiaus ordino kavalierių, buvusį Seimo narį Algirdą Petrusevičių. Štai kodėl, kaip skelbia kai kurie nepriklausomos žiniasklaidos trubadūrai, Tėvynės sąjunga Seime susivienijo su darbiečiais ir paksininkais. Mat pastarieji negali atleisti saugumui už demaskuotą ir susikompromitavusį jų gerbėją, o darbiečiai dėl neva VSD pradėto tyrimo, privertusio bėgti į Rusiją jų įkūrėją ir vadą V.Uspaskichą. Be to, teigiama, kad, A.Pociui pašalinus iš VSD neva Tėvynės sąjungai tarnavusius saugumo kurmius, ši partija prarado turėtą įtaką VSD.
Taigi versijų prikurta daugybė. Ir labai suktų bei gana profesionalių. Tai rodo, kad tų versijų kūrėjai ne iš kelmo spirti, o praėję gerą mokyklą. Ne veltui VSD yra prisiglaudę daugybė aukštų KGB veikėjų. Nesibodima ir akivaizdžių kūlversčių. Antai dar visai neseniai vienas garsus ir įtakingas politikos apžvalgininkas viešai skelbė, kad mažiausiai 70 proc. teisėsaugos ir teisėtvarkos pareigūnų tebėra glaudžiai susiję su tam tikromis Maskvos struktūromis ir neišvengiamai užsikrėtę sovietinėmis bacilomis, o dabar staiga ėmė graudžiai raudoti, kad Seimas prieš pat Kalėdas į savo darbotvarkę įtraukė Liustracijos įstatymo pataisas, pagal kurias KGB rezervininkai negalėtų eiti svarbių valstybinių pareigų 10 metų. Todėl imta gąsdinti, jog, priėmus tokias pataisas, daugelis aukštų valstybės pareigūnų, ypač iš teisėsaugos, neteks darbo ir prasidės visiškas teisinis chaosas. Esą šimtai žmonių, dirbusių sovietinėje vadinamojoje teisėsaugoje, buvo automatiškai priskirti KGB rezervui. Nežinia, kokiai žmonių kategorijai skiriami tokie paaiškinimai. Juk puikiai žinoma, kad KGB nepasirinkdavo žmonių iš gatvės, bet iki nago juodymo kruopščiai patikrindavo ne tik jų, bet ir jų šeimos narių, jų tėvų, netgi senelių biografijas bei veiklą. O teiginiai, kad A.Pociui, A.Valioniui ir A.Paulauskui keršijama už tai, kad jie kritikavo Seimo NSGK VSD veiklos tyrimą, irgi neišlaiko jokios kritikos.
Baigiantis metams Prezidentas, turėdamas galvoje pirmiausia VSD veiklos tyrimą, dramatiškai klausė: Kur tokiu keliu nueisime? Tiktai kažkodėl nepaklausė (o gal nespėjo šventiniame šurmulyje), kokiu keliu ir kur galima nueiti einant K.Prunskienės (Šatrijos) keliu. Žemės ūkio ministrė K.Prunskienė, irgi pasinaudodama tuo pačiu šventiniu šurmuliu, tiesiai iš Briuselio, niekam nieko nesakydama ir neinformuodama, matyt, iš tiesų pasijutusi esanti rusų kunigaikštiene, nukako į Maskvą, kur gavo audienciją pas savo bičiulį Rusijos žemės ūkio ministrą, o gal net aukštesniame Kremliaus kabinete sėdintį asmenį. K.Prunskienė užtikrino, kad Lietuva remia Rusijos siekį gabenti gyvus gyvulius per Europos Sąjungos teritoriją. Nors pagal Vyriausybės reglamentą visus reikalus, susijusius su sprendimais dėl įvairių išimčių ar panašių dalykų, turi spręsti Vyriausybė, o ne atskiros ministerijos. Tačiau K.Prunskienės siekis vadovauti Lietuvos užsienio politikai puikiai žinomas. Todėl ji ir pasiūlė į Lietuvos užsienio reikalų ministrus labai patikimą asmenį, buvusį ambasadoriumi dar vienoje broliškoje šalyje Baltarusijoje P.Vaitiekūną. Jis dėl K.Prunskienės vizito Maskvon dabar pakliuvo į gana nemalonią situaciją ir ėmė kažką lementi, jog apie tą kelionę buvo informuotas. Kažką panašaus bandė kalbėti ir premjeras G.Kirkilas, tačiau tai buvo aiškus geriausios Rusijos draugės gelbėjimas iš nemalonios situacijos.
Štai iš ko atsakomybės turėtų pareikalauti už Lietuvos užsienio politiką atsakingas Prezidentas. Ir nelaukiant šventinių balių pabaigos. Juk čia jau ne politinis koncertas, o kur kas rimtesnis ir pavojingesnis Šatrijos, o svarbiausia, už jos stovinčiųjų žaidimas.
© 2006 XXI amžius
|