Pirmasis puslapis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    ir pasaulis
Laikas
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

„Visų turkmėnų tėvo“ netekus

Nacionaliniais drabužiais vilkinčios turkmėnės prie Saparmurado Nijazovo portreto Reuters nuotrauka

Eidamas 67-uosius metus nuo ūmaus širdies nepakankamumo mirė Turkmėnijos prezidentas, pasiskelbęs šalies prezidentu iki gyvos galvos ir suteikęs sau „Turkmėnbaši“ (visų turkmėnų tėvo) vardą, Saparmuradas Nijazovas. Jo asmenybės kultas Turkmėnijoje buvo netgi didesnis nei kažkada Stalino Sovietų Sąjungoje. Tai simbolizavo prezidento portretai ir statulos, esantys visur, kur tiktai įmanoma. O jo milžiniška paauksuota, kitų teigimu, iš gryno aukso, statula, kuri sukasi ir yra nuolat atsigręžusi į saulę, stovi sostinės Ašchabado centre. S.Nijazovas, kaip Turkmėnijos komunistų partijos pirmasis sekretorius, iškilo 1985 metais, dar M.Gorbačiovo „perestrojkos“ pradžioje, ir buvo priskiriamas tai kategorijai sovietinių „respublikų“ pirmųjų sekretorių grupei, kuriuos vienas žinomas rusų satyrikas pavadino „totorių-mongolų dauguma“. Tie sovietinės Vidurinės Azijos „respublikų“ pirmieji sekretoriai kiek galėdami priešinosi bręstančioms demokratinėms permainoms Sovietų imperijoje, bet jai subyrėjus daugelis tapo savo respublikų prezidentais. Šiuo metu, mirus S.Nijazovui, tokių liko nedaug. Pirmiausia tai Kazachstano prezidentas N.Nazarbajevas ir Uzbekistano – Islamas Karimovas.

Velionis S.Nijazovas siekė paversti sostinę Ašchabadą antruoju Dubajumi, pastatė didžiausią mečetę visoje Vidurinėje Azijoje, kurioje įrengė ir savo šeimos mauzoliejų. Tame mauzoliejuje jis ir buvo palaidotas su didžiulėmis iškilmėmis, kurias užsienio stebėtojai pavadino sovietinių laikų ir musulmonų apeigų mišiniu. Laidotuvių dieną visi keliai į Ašchabadą buvo uždaryti, o užsienio šalių delegacijoms, atvykusioms į laidotuves, buvo uždrausta, kad jas lydėtų žurnalistai. Beje, pagal konstituciją, mirusio prezidento pareigas turėjo perimti parlamento (Medžliso) pirmininkas Ovezgeldy Alajevas, bet Generalinės prokuratūros įsakymu jis buvo čia pat areštuotas neva už korupciją. Manoma, kad Turkmėnijoje jau seniai slapta buvo rengiamasi aršiai politinei kovai, kai tik mirs prezidentas iki gyvos galvos. Neatsitiktinai pasklido kalbos, kad S.Nijazovas buvo nunuodytas, nors tam buvo labai mažai galimybių, nes visus jo valgius ir gėrimus nuolat tikrino net keli „ragautojai“. Be to, žymūs medikai, skubiai iškviesti iš Vokietijos, nustatė, kad S.Nijazovas mirė dėl ūmaus širdies nepakankamumo. Dabar šaliai vadovauti buvo paskirtas Turkmėnijos vicepremjeras, sveikatos apsaugos ir medicinos pramonės ministras Kurbankulis Berdymuchamedovas. Nors, daugelio Rusijos ir Vakarų šalių politologų nuomone, realią valdžią ir galimybę tapti naujuoju Turkmėnijos prezidentu turi visagalis velionio S.Nijazovo apsaugos viršininkas Akmuratas Redžepovas, bene vienintelis aukštas Turkmėnijos pareigūnas, išvengęs nuolatinių Turkmėnbaši represijų. Be to, kalbama, kad vis dėlto S.Nijazovo įpėdiniu taps dabar laikinasis vadovas K.Berdymuchamedovas, kurio biografijos niekas tiksliai nežino ir net skelbiama, kad jis yra nesantuokinis S.Nijazovo sūnus. Vienintelis tikrasis S.Nijazovo sūnus Muradas tarp įpėdinių net neminimas. Viena aišku, jog po prezidento mirties dėl jo palikimo prasidės įnirtinga kova pirmiausia todėl, kad Turkmėnija pagal gamtinių dujų atsargas užima penktąją vietą pasaulyje. Šiuo metu Turkmėnijoje gaunama 80 mlrd. kubinių metrų dujų per metus ir ji yra svarbiausia gamtinių dujų eksportuotoja NVS šalyse. Į tą turtą pirmiausia taikosi Rusijos „Gazprom“, kuris yra didžiausias Turkmėnijos dujų supirkėjas ir kuris vėliau jas kur kas brangiau perparduoda Vakarų Europai ir Ukrainai.

Visame pasaulyje S.Nijazovo režimas buvo vertinamas kaip labiausiai represinis, prilygstantis komunistinės Šiaurės Korėjos Kim Čen Iro režimui. Todėl, nepaisant didžiulių pajamų už dujas, dauguma iš penkių milijonų turkmėnų gyvena visiškame skurde, o vidutinė gyventojų gyvenimo trukmė – trumpiausia visoje buvusios SSRS teritorijoje. Sprendžiant iš pranešimų, naujojo Turkmėnijos prezidento rinkimai įvyks 2007 m. vasario 26 d. Tačiau tai gali būti tiktai parodija. Dabartinė valdžia jau dabar uždraudė visiems opozicijos rinkėjams grįžti į šalį.

Petras KATINAS

© 2006 „XXI amžius“