|
Fokus marokus Palangos pajūryje tęsiasi
Gediminas GRIŠKEVIČIUS
Dabar, kai Baltijos jūra nebejuokauja, tarp šv. Kalėdų ir Trijų Karalių sudūkę gūsingi štormai parodė, kaip moka ekonomiškai tvarkytis (!) naujausiųjų laikų Lietuvos valstybės vidaus ūkio valdytojai. Tai, apie ką XXI amžiuje, straipsnyje Palangos paplūdimių žudikai, rašėme balandį, su kaupu pasitvirtino: iš 40 tūkst. kubinių metrų iš Kunigiškių žvyro (!) karjerų galingomis savivartėmis į Palangos paplūdimius tarp tilto į jūrą ir S.Dariaus ir S.Girėno gatvės suvežto smėlio liko gal penketas tūkstančių kubų. Liko daug akmenų ir vėjų suplėšytų kopų apsauginių žabatvorių, jei atvirai šiukšlių kalnai. Pinigai išmesti į... Tik dalis į jūrą.
Dabar, kai Baltijos jūra nebejuokauja, krantus tvarkosi, kaip pačiai reikia, pagal Viešpaties planus, toliau juokauja Klaipėdos ir Vilniaus valdininkai, paplūdimių pamaitinimu smėliu suinteresuotieji, nes kas gali paneigti galimybę, jog kai kurie, savo parašais remiantys šiuos pelningus europrojektus, už tai gauna tūkstančius litų. Tad nenuostabu, kad varnas varnui akių nekapoja ir įnirtingai gina, gins, nes kiekviena savivartė smėlio, nesvarbu, iš kur atvežta, virsta auksu, o realiame gyvenime įspūdingomis sąskaitomis bankuose jau ne vienai uošvei žentai iš Klaipėdos apskrities pastatė įspūdingus kotedžus Girulių pušynuose.
Fokus-marokus smėliu Palangos pajūryje tęsis ir šiemet, dar bus juokų net žuvims. Kol paprastas lietuvis, palangiškis ar svečias, stebisi, piktinasi valdininkų savivale, smerkia atvirą eurofondų lėšų švaistymą ir visų mulkinimą (kuo jie mus laiko?), Klaipėdos apskrities klerkai atvirai ir ciniškai įrodinėja, jog smėlį į paplūdimius būtina vežti, nes jei nevežtume ar nepumpuotume iš jūros gelmių, vėjai nuneštų net... Birutės kalną, ir dar baisiau po 30 metų jūra užsemtų Būtingę, o po 50-mečio žemėlapiuose neliktų ir Palangos.
Štai kodėl žmonės išsigandę tyli. Tiki visada protingų valdininkų argumentacijomis ir naiviai neįtaria, kad tai viso labo tik fokus-marokus.
Laisvos valstybės piliečiai verčiami smėliagalviais, jiems siūloma, geriausiu atveju, stebėti, bet... tylėti.
Sausio 5-osios Klaipėdos dienraščio marinistikos priede Jūra nuoširdžiai ir išsamiai ne pirmą dešimtmetį Lietuvos laivyno ir jūros problemas spaudoje gvildenanti žurnalistė Adelė Žičkuvienė straipsnyje Pajūris bus tvarkomas toliau konstatavo faktą, jog po audros vėl apsinuogino paplūdimiai ties Palanga. Nuskalautiems pajūrio krantams ir apsauginiam kopagūbriui tvarkyti išleista iki 6 milijonų litų. Dar 4,5 milijono litų pliažų maitinimui smėliu ir kopagūbrio želdinimui Klaipėdos apskrities administracijai bus skirta 2007 metais. (...) Pagal šį projektą vieno kilometro ir 300 metrų pajūrio ruože nuo Palangos tilto iki Birutės kalno žadama išpilti daugiau nei 120 tūkstančių kubinių metrų smėlio. Kolegė A.Žičkuvienė juodu ant balto pateikė ir prieštaringas mokslininkų nuomones smėlio klausimu (cituojame): ...Atvežtas į paplūdimį smėlis vasarą ir rudenį atrodė, kad prigijo. Toks vaizdas buvo tol, kol gruodį pajūrio nekliudė didesnės audros. Kai įsismarkavo vėjas ir jo greitis pasiekė iki 20 metrų per sekundę, bangos ėmė ristis pamaitintu pliažu. Projektą prižiūrinčio Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto direktoriaus pavaduotojas Saulius Gulbinskas aiškino, kad gamta tvarkosi taip, kaip turi būti. Vandens lygis jūroje pakilo ir bangos dalį išpilto smėlio nunešė į jūrą ant povandeninio šlaito. Ten anksčiau visiškai nebuvo smėlio. Per kitą audrą bangos jį vėl išmes į krantą. Svarbiausia, mokslininko nuomone, kad, ir vėjo greičiui siekiant iki 20 metrų per sekundę, bangos nepalietė ir toliau nebeardė apsauginio kopagūbrio. Ties Palanga jis atsikuria.
Kitaip apie prie Palangos tilto pamaitintus smėliu pliažus bei juose vykstančius procesus mano pajūrio krantų tyrimą 10 metų atliekantis Jūrinių tyrimų centro mokslininkas Juozas Dubra. Jo teigimu, per gruodį vykusias audras bangos nuskalavo beveik trečdalį iš Kunigiškių karjero atvežto smėlio. Tai į jūrą išmesti pinigai. Niekas, anot mokslininko, negali garantuoti, kad į povandeninį šlaitą nuridentas smėlis kitos audros metu tikrai bus grąžintas į krantą ties Palanga. Kas gali paneigti, kad povandeninės priekrantės srovės jo nenudangins į Latvijos pliažus.
Palanga jau senokai verčiama dideliu magijos teatru, nes čia kertasi didžiausiųjų ne tik Lietuvos piniguočių interesai. Čia, žinau, egzistuoja vienintelis persergėjimas niekuo nesistebėk.
O raudonoji goduomenė dar tik galanda iltis, laukdama 2007-2013 metų euromilijardų, tad pamatysime dar ne to!
© 2007 XXI amžius
|