| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Bendruomeniškumo židinys Rūta Averkienė
Pėsčiomis praėję kaimo keliuku nuo jo pradžios iki kaimo gale esančių mažų išpuoselėtų kapinaičių su dailia koplytėle jų vidury, nusileidę prie už jų esančio Pakelinio ežero ir pasigrožėję sutvarkyta pakrante, neabejodami galime sakyti, jog Subartonys tvarkingas kaimas. Pabendravę su nuoširdžiais šio kaimo žmonėmis, kurie jau treti metai noriai kursto bendruomeniškumo židinį, įsitikinsime, jog Subartonys tarsi atgimė naujai. Kadais nedidelį Dzūkijos kaimelį išgarsinęs Vincas Krėvė-Mickevičius dabar neabejotinai didžiuotųsi savo kaimą norinčiais gražinti ir garsinti subartoniškiais. V.Krėvės-Mickevičiaus muziejaus direktorė Evelina Buržinskienė džiaugiasi, kad jie dažni muziejaus lankytojai, dažnai susibėgantys bendruomenės rūpesčių spręsti, pasitarti, čia organizuoja bendruomenės renginius. Kaimas natūraliai visuomet turėjo bendruomenę, todėl subartoniškiams nebuvo sunku susitelkti, mano direktorė. Būdami savo kaimo patriotai ir šventai įsitikinę, kad toks kaimas, kaip Subartonys, negali numirti, beveik prieš trejetą metų subartoniškiai ėmė galvoti, kaip patiems iš tos kasdienės rutinos ištrūkti, kaip pradėti įdomiau, linksmiau, galbūt ir prasmingiau gyventi. Todėl pasitarę žmonės be didelių problemų įkūrė kaimo bendruomenę. Pirmininku išsirinko Zigmą Kindarį, kuris ne tik smagiai armonika groja, bet turi auksines rankas ir moka medį prakalbinti visokias grožybes iš jo kuria. Subartoniškiai nusprendė, kad Zigmas, būdamas jų bendruomenės vadas, sugebės ir sunkiausias idėjas įgyvendinti, nes žmonės nori, kad kaimas gražėtų. Subartonių bendruomenės bitutės mokančios grožį kurti Onutė Slaminienė, Danutė Gaidukevičienė. Joms talkina Aušrelė Kibildienė, Petrutė Juozelskienė, Vytautas Slaminas, Algirdas Gaidukevičius, Jonas Kibildis, Marytė Pigagienė, Ona Pabrazienė, Irena Jankeliūnienė, Jonas Jankeliūnas ir kiti, susitelkę į bendruomenę. Joje šiandien dar ne visi subartoniškiai, tačiau čia jie laukiami ir reikalingi. Iš viso bendruomenėje 24 nariai. Subartoniškiai sako, kad senėja kaimas, nyksta. Jame begyvena tik 72 gyventojai. Iš jų trylika vaikų. Be abejonės, kaimo žmonėms talkina ir padeda muziejaus direktorė E.Buržinskienė. Per trejetą metų kaimo bendruomenė ne tik gražino kaimą, paežerę, talkomis, savivaldybės lėšomis sutvarkė kapinaites, jas apjuosė tinklo tvora, padarė dvejus naujus vartus, apdengė jose esančią koplytėlę, iki jos nutiesė gražų taką, šalia kapinaičių įrengė suoliukus ir kt. Subartonių kaimo bendruomenė aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose. Keletą jų lydėjo sėkmė, ir šiandien subartoniškiai džiaugiasi turėdami kompiuterį, skaitmeninį fotoaparatą, filmavimo kamerą, diktofoną. Onutė Slaminienė sako, jog ši aparatūra pasitarnaus renkant ir įamžinant dainas, padavimus, pasakojimus, renginius. Šiuo metu jie nekantriai laukia galutinio atsakymo dėl Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programai pateikto projekto Dviračių transporto plėtra Dzūkijos nacionaliniame parke. Bendruomenės pirmininko pavaduotoja Onutė Slaminienė sako, kad pirmąjį etapą jų projektas jau praėjo sėkmingai. Trokšta šie žmonės turėti bendruomenės namus, kuriuose galėtų susirinkti, pabendrauti, rūpesčius ir ateities darbus aptarti. Ir, žinoma, padainuoti, nes subartoniškiai balsingi, ne tik gražiausiomis senovinėmis dainomis sielą gali suvirpinti, bet turi ir savo muzikantų. O kol tų namų dar neturi, bendra susibūrimo vieta jiems muziejus. Lapkričio 30 dieną Subartonių kaimo bendruomenė vėl susirinko į renginį Senovinių papročių atgaivinimas. Senove alsuojančioje pirkioje, kur dar, rodos, tebeplevena V.Krėvės-Mickevičiaus dvasia, tarp senovinių rašytojo šeimos buities rakandų, susėdę šalia išbalintos duonkepės krosnies ir pasieniais, subartoniškiai degustavo senovinius Advento valgius: šaltanosius, gaidzienę, bulvinius blynus, blynus su grybais, grikinę babką ir kitus, dainavo senovines dainas, bendravo, linksminosi. Kai kurie valgiai toje pačioje muziejuje esančioje krosnyje ir buvo pagaminti. Mūsų senoliai ir tėvai, dirbdami sunkius lauko ir ūkio darbus, maitinosi, gamino valgį, valgydino savo vaikus, vaišino užėjusį svetį, laikydamiesi nusistovėjusių, tam metų laikui tinkamų papročių. Tas maistas buvo paprastas, tačiau sveikas: pačių rankomis užaugintas ir su meile paruoštas..., vaišindamos svečius aiškino moterys. Muziejuje buvo eksponuojama ir pačių kaimo moterų, jų mamų ir močiučių išaustų lovatiesių, lininių rankšluosčių, austų juostų, siuvinėtų dirbinių paroda Iš kraičio skrynios. Dėl vietos stokos negalėjome visų savo kaimo turtų parodyt..., apgailestavo moterys. Ant sienos nuotraukų paroda Subartonių kaimas senovėje ir dabar, kuriose įamžintos kaimo gyvenimo akimirkos. Šiame renginyje dalyvavęs Varėnos rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas, pagyręs Subartonių kaimo bendruomenę už gražias iniciatyvas, sakė, jog didžiausias pasiekimas kad subartoniškiai visi kartu, kad sutaria ir sugeba savo kaimo problemas spręsti savo jėgomis. Rajono vadovas ragino ir toliau puoselėti senąsias kaimo tradicijas ir tokiu būdu pritraukti turistus, nes pagrindinį traukos centrą V.Krėvės-Mickevičiaus gimtinę ir muziejų jau turi. Reikia tik išmonės, kuo galėtų dar užklystančius į Subartonis sudominti: pavaišinti dzūkiškais valgiais, jiems koncertuoti, iš senovinių skrynių ištraukti audinius. ,,Idėjų yra daug, reikia stengtis jas įgyvendinti. Iniciatyviai bendruomenei savivaldybė visuomet pagelbės, žadėjo meras. Subartoniškių šventėje dalyvavo ir Dargužių bendruomenės atstovai, dovanų atvežę simbolinį namų žiburį ir senovinių dainų. Iš rajone 26 registruotų bendruomenių šios bendruomenės pačios veikliausios, todėl susėdę drauge jų atstovai turėjo apie ką padiskutuoti. Pasišnekėję ir drauge padainavę, aptarę bendrus rūpesčius, subartoniškiai džiaugėsi, tarsi vėl naujai atradę vieni kitus. Įsitikinę, kad Subartonys dar negali numirti, jie sakė tikį naujai suspindusia bendruomenės žvaigždele... Subartonys, Varėnos rajonas Autorės nuotrauka
© 2007 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |