Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    ir visuomenė
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Popiežius ir Bažnyčia gina migrantų teises

Mindaugas BUIKA

Sulaikyti nelegalūs migrantai JAV pasienyje grąžinami į Meksiką

Siekdami patekti į klestinčius Vakarus, pabėgėliai dažnai rizikuoja gyvybe

Migrantų dienos proga popiežius Benediktas XVI ypač pabrėžė būtinumą rūpintis jų šeimomis

JAV pasienio tarnybos pareigūnai išlaipina iš laivo nelegalius migrantus

Migrantai iš visos Afrikos traukia Maroko keliais Europos link

Sulaikyta grupė nelegalių migrantų išklauso informaciją apie savo teisinę padėtį

Primenama Nazareto šeimos drama

Susitikęs su Maroko, vadinamo Afrikos „vartais“ į Europą, naujuoju ambasadoriumi prie Šventojo Sosto, praėjusių metų vasarį popiežius Benediktas XVI pabrėžė, kad į tranzitu keliaujančius gausius afrikiečius migrantus būtų žiūrima ne kaip į „prekybos objektus ar darbo jėgą“, bet kaip į asmenis, kurių pagrindinės teisės ir žmogiškasis orumas turi būti gerbiamas. Gegužės mėnesį apsilankęs Lenkijoje savo kalboje vietos dvasininkams Šventasis Tėvas pabrėžė, kad privalu rūpintis į Vakarus išvykusių katalikų sielovada. Kalėdų laikotarpio kalbose ir homilijose Benediktas XVI iškėlė dramatišką Irako pabėgėlių padėtį kviesdamas tarptautinę bendruomenę rodyti jiems didesnį solidarumą.

Tai tik keletas pavyzdžių iš daugelio kitų atvejų, kai Popiežius skiria ypatingą dėmesį dėl įvairių priežasčių nuo savo gimtinės atitrūkusių milijonų žmonių rūpesčiams. Sausio 14-ąją, kai Katalikų Bažnyčioje jau 93 kartą buvo minima Pasaulinė migrantų ir pabėgėlių diena, Šventasis Tėvas, susitikęs su maldininkais Šv. Petro aikštėje sekmadienio vidudienio „Viešpaties Angelas“ maldai, vėl pabrėžė, kad migracijos politikos centre turi būti asmens ir jo šeimos poreikiai. „Į migracijos realybę neturi būti žiūrima tik kaip į problemą, bet pirmiausia kaip į didį resursą žmonijos pažangai“, – aiškino Popiežius. Kadangi praėjusios Migrantų dienos tema buvo „Migrantų šeima“, tai Benediktas XVI, kaip ir ta proga paskelbtame savo metiniame kreipimesi, priminė Šventosios Šeimos patirtą pabėgėlių dalią. Kaip pasakojama Evangelijoje pagal Morkų, netrukus po Jėzaus gimimo šv. Juozapas buvo priverstas Kūdikį su Jo motina skubiai gabenti į Egiptą, taip išvengiant karaliaus Erodo smurtingo persekiojimo.

„Nazareto šeimos dramoje mes galime įžvelgti tas skausmingas sąlygas, kurias patiria daugelis migrantų, ypač pabėgėlių, tremtinių, perkeltųjų ir persekiojamųjų“, – sakė Šventasis Tėvas. Jis priminė, kad dabartinių žmonių mobilumo reiškinį atspindi Jungtinių Tautų statistika, teigianti, kad dėl ekonominių priežasčių dabar pasaulyje yra apie 200 migrantų, prie kurių tenka pridėti devynis milijonus karų ir konfliktų pabėgėlių bei du milijonus svetur studijuojančio jaunimo. Ypač pabrėždamas tas „sunkias gyvenimo sąlygas, pažeminimus, nepatogumus ir suirimo pavojus“, kuriuos patiria migrantų šeimos, popiežius Benediktas XVI paragino šalių vyriausybes ir parlamentus sudaryti joms „įstatyminę, teisinę ir administracinę apsaugą“, kaip ir atitinkamą socialinės bei pastoracinės globos tinklą.

Teisingas integracijos poreikis

Popiežius reiškė viltį, kad nacionalinėmis ir sutelktomis tarptautinėmis pastangomis netrukus pavyks subalansuoti ir reguliuoti migracijos srautus, kas „neša naudą visai žmonijos šeimai“. Šventasis Tėvas sakė, jog teisinga šeimų integracija į socialinį, ekonominį ir politinį šalies gyvenimą yra neįmanoma be pagarbos visiems migrantams užtikrinimo. Kita vertus, tvarkai valstybėje palaikyti yra svarbu, kad gausūs imigrantai pripažintų juos priėmusios šalies vertybes ir tradicijas bei rodytų pagarbą joms.

Tas pačias problemas nagrinėdamas minėtai Pasaulinei migrantų ir pabėgėlių dienai skirtame kreipimesi popiežius Benediktas XVI patvirtino, kad „Bažnyčia ragina ratifikuoti tarptautinius teisinius dokumentus, kuriais siekiama ginti migrantų, pabėgėlių ir jų šeimų teises“, pati įvairiuose forumuose ir organizacijose užtardama migrantus. Daugelyje šalių bažnytinės paramos struktūros atidarė specialius migrantų globos centrus bei kitomis iniciatyvomis prisidėdamos prie visavertės jų integracijos į vietinę bendruomenę.

Šiuo savo veikimu norima „pabrėžti Bažnyčios įsipareigojimą ne tik individualiam migrantui, bet ir jo šeimai, kuri yra gyvybės kultūros židinys ir svarbus vertybių integracijos veiksnys.

Minėtame kreipimesi Šventasis Tėvas primena ir migracijos reiškinio skaudų prostitucijos aspektą. Jis pastebi, kad pastaruoju metu atsiranda vis daugiau „moterų, kurios, ieškodamos geresnių gyvenimo sąlygų, palieka savo kilmės šalis suviliotos daugiau žadančių profesinių perspektyvų“. Bet taip pat nemaža emigruojančių iš neturtingų kraštų „moterų tampa prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukomis“. Popiežius pripažino, jog „vis didesnio mūsų dėkingumo“ nusipelno Bažnyčios socialiniai darbuotojai, ypač seserys vienuolės, kurios stengiasi padėti migrantėms moterims išbristi iš prostitucijos liūno ir vėl susijungti su savo šeimomis.

Benediktas XVI pabrėžė, kad svarbus pastoracijos ir socialinės paramos baras yra svetimšaliai studentai, kurie kartais patiria vienišumą ir skurdą, nes stipendijos neužtenka gyvenimo reikmėms patenkinti. „Per savo institucijas Bažnyčia visomis išgalėmis stengiasi, kad šie jaunuoliai šeimos paramos trūkumą patirtų kuo mažiau skausmingai“, – teigė Šventasis Tėvas. Jis ypač teigiamai įvertino tas šeimas, kurios priima svetimšalius studentus, tuo parodydamas jiems svetingumą ir palengvindamas adaptaciją. Popiežius Benediktas XVI linki, kad Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos minėjimas taptų „naudinga proga didinti bažnytinės bendruomenės ir viešosios nuomonės dėmesį“ migrantų ir jų šeimų problemoms bei pačio reiškinio teigiamoms potencinėms galimybėms visuomenės gerovei kelti.

Atvykėliai slopina demografinę krizę

Kaip minėta, Vatikano atstovai aktyviai dalyvauja išplitusio migracijos reiškinio aptarime ir svarbiuose tarptautiniuose forumuose, pabrėždami naujo priėjimo svarbą atsižvelgiant į kitą susirūpinimą keliantį reiškinį – gyventojų senėjimą bei demografinę krizę Vakarų šalyse. „Dėl mažo gimstamumo migracija dabar sąlygoja tris ketvirtadalius gyventojų skaičiaus augimo išsivysčiusiose šalyse ir iki 2030 metų ji sąlygos visą gyventojų skaičiaus augimą minėtose šalyse“, – aiškino Šventojo Sosto nuncijus Jungtinėse Tautose arkivyskupas Čelestinas Miljorė per šios organizacijos Gyventojų ir vystymosi komisijos 39-ąją sesiją praėjusių metų balandį. Tad į migrantus daugiau negalima žiūrėti tik kaip į ekonominę problemą ir ją vertinti tik iš juos siunčiančių šalių pozicijos, kalbant apie pačio reiškinio naudą. Arkivyskupas Č.Miljorė siūlė migraciją analizuoti ir iš atvykėlius priimančių šalių, ypač turinčių žemus gimstamumo rodiklius, padėties kaitos tiek demografiniu, tiek ir socialiniu atžvilgiais. Dėl gausių migrantų įvykę demografiniai pokyčiai turės „radikalių pasekmių visai juos priėmusios tautos sudėčiai“. Tai padės pristabdyti šalies gyventojų mažėjimą, neišvengiamą esant mažam gimstamumui, tačiau gali sąlygoti socialinę, kultūrinę, netgi religinę įtampą, – dauguma imigrantų Vakarų Europos šalyse yra musulmonai, – ypač kai nepakankamai rūpinamasi migrantų visapuse integracija.

Vatikano nuncijus Jungtinėse Tautose aiškino, kad bendrasis ekonominis tarptautinės migracijos poveikis priimančioms šalims, vertinant iš ilgalaikės perspektyvos, yra teigiamas. Nors užsienio migrantų buvimas gali šiek tiek sumažinti atlyginimus vietiniams gyventojams – migrantai dažnai pasirengę atlikti tą patį darbą ir už mažesnį atlyginimą, todėl paaštrėja konkurencija – bei sąlygoti tam tikrą nedarbo augimą, tačiau nacionaliniu lygmeniu šie poveikiai palyginti nedideli. Kita vertus, kaip rodo socialiniai tyrimai, migrantų esminis prisidėjimas prie dirbančiųjų skaičiaus augimo turi esmingai sumažinti finansinę naštą būsimoms kartoms gausėjantiems pensininkams išlaikyti.

„Kita vertus, gausi kvalifikuoto personalo emigracija gali silpninti ekonominės pažangos perspektyvas savo šalyse, ypač jeigu mažos ir neturtingos valstybės praranda didelę dalį gerai parengtų specialistų – savo piliečių, išvykstančių darbuotis svetur“, – pripažino arkivyskupas Č.Miljorė. Tad belieka tikėtis ir skatinti, kad kvalifikuoti migrantai išlaikys ryšius su savo šalimis, drauge stimuliuodami jose technologijos vystymą ir kapitalo investicijas. Aptardamas migracijos reiškinio iššūkius ir galimybes, arkivyskupas Č.Miljorė pabrėžė akivaizdumą, jog kiekvienu atveju migrantų ir jų šeimos narių teisių apsauga būtų naudinga visiems žmonėms, be jokio išskyrimo, ir tai turi būti politikos lyderių pagrindinis rūpestis.

Japonijoje – kvalifikuoto medicinos personalo stygius

Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos proga įvairių šalių Katalikų Bažnyčios hierarchai kreipėsi į vyriausybes ragindami sudaryti geresnes sąlygas atvykusių svetimšalių gyvenimui. „Pabėgėliai stengiasi aplenkti Japoniją, nes žino, kad čia su jais bus blogai elgiamasi“, – savo pareiškime tvirtino Japonijos kardinolas Stefenas Fumijas Hamao, kuris iki atsistatydinimo 2006-aisiais dėl senatvės aštuonerius metus vadovavo Popiežiškajai migrantų ir keliautojų pastoracijos tarybai. Jis sakė, jog šalies vyriausybė turi keisti politiką, kad realiai būtų įgyvendintas įstatymas, garantuojantis svetimšalių žmogaus teisių apsaugą.

Japonija, turinti 127 milijonus gyventojų, sparčiai senėja dėl mažo gimstamumo, todėl stiprėja raginimai peržiūrėti imigracijos griežtos kontrolės politiką. Nepaisant tokio nepalankumo imigracijai, pastarąjį dešimtmetį užsieniečių skaičius šioje šalyje sparčiai didėja. Daugelis migrantų į Japoniją atvyksta iš Azijos kaimyninių šalių, tokių kaip Kinija, Korėja ir Filipinai, tačiau jų integracija nėra lengva. Kaip pranešė ekumeninių žinių agentūra ENI, neseniai Japonija sutiko įsileisti kvalifikuotą medicinos personalą iš katalikiškųjų Filipinų, tačiau migracijos sąlygos jiems gana griežtos.

Ta proga ENI cituoja Filipinų sostinės Manilos anglų kalba leidžiamo dienraščio „The Manila Times“ vedamąjį, kuriame teigiama, kad Japonijoje už griežtos migracinės politikos yra juntama „ksenofobinė kultūra, kai į užsieniečius žvelgiama su dideliu įtarumu, kaip į pavojų japoniškajam identitetui“. Tačiau Tokijas ilgai negalės likti užsidaręs nuo užsieniečių kvalifikuotų profesionalų, tokių kaip medicinos darbuotojai. „The Manila Times“ pastebi, kad vis didesnės japonų visuomenės segmentas atsiduria už pensinio amžiaus ribos, tie žmonės dažniau serga, tuo tarpu gydytojų ir slaugytojų Japonijoje labai trūksta. Šalis, kurios gyventojų amžiaus vidurkis yra vienas ilgiausių, o gimstamumas – vienas mažiausių pasaulyje, neturėdama dirbančių migrantų, neišvengiamai susidurs su socialinėmis problemomis. „Japonija turi veikti panašiai kaip Jungtinės Valstijos, kurios nuolat pagyvina savo ekonomiką ir sustiprina visuomeninį audinį priimdamos talentingus imigrantus“, – rašo Manilos dienraštis.

JAV vyskupai už pusiausvyrą migracijos politikoje

Jungtinėse Valstijose, kurių išskirtiniai ekonominiai ir socialiniai pasiekimai liudija, ką geba „migrantų tauta“, prieš Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos celebravimą, sausio 7-13 dienomis, vietinėse Katalikų Bažnyčios bendruomenėse plačiai buvo minima Nacionalinė migrantų savaitė, kurios tema – „Priimti Kristų migrantuose“. Ta proga paskelbtame pareiškime JAV vyskupų konferencijos Migrantų reikalų komiteto pirmininkas San Bernardino (Kalifornijos valstija) vyskupas Džeraldas Barnesas pakvietė amerikiečius katalikus „priimti Kristų migrantuose savo maldomis, švietimo ir socialinėmis iniciatyvomis savo parapijose“. Jis pabrėžė, kad biblinis Jėzaus paraginimas, jog tie, kurie priima ir globoja svetimšalį keleivį, Jį priima, „yra ypač savalaikis“ dabartiniuose debatuose dėl imigrantų.

Jungtinėse Valstijose dabar plačiai svarstoma numatyta migracijos įstatymų reforma, taip pat pastangos sustiprinti JAV ir Meksikos pasienio apsaugą, kad būtų sustabdytas nelegalių migrantų srautas. Vertinama, jog šiuo metu šalyje gyvena ir dirba 12-15 milijonų nelegalių migrantų, neretai ir su savo šeimomis, kurie dėl savo nesaugios padėties patiria didelę diskriminaciją ir darbdavių išnaudojimą. JAV katalikų vyskupai remia šalies vyriausybės pastangas užtikrinti sienų saugumą, ypač nuo pavojingos prekybos ir kontrabandos žmonėmis, taip pat siekia suteikti „nelegalams“ nors ir laikiną teisinį statusą. Tačiau jie iš principo atmeta antimigracines nuostatas, kartais turinčias etnocentriškų ar netgi rasistinių bruožų, pabrėždami, jog turi būti išlaikyta aiški pusiausvyra tarp valstybės sienų saugumo užtikrinimo ir pagarbos žmonių teisei migruoti, siekiant pagerinti savo gyvenimą.

JAV vyskupų konferencijos parengtame specialiame lankstinuke, skirtame Nacionalinei migrantų savaitei, pavaizduota Šventoji Šeima, keliaujanti į Egiptą prieglobsčio ieškoti, kartu su fotografija jaunos meksikiečių šeimos, kuri su savo kūdikiu važiuoja autobusu ar traukiniu į Jungtines Valstijas. „Šventoji Šeima rado saugumą ir naują gyvenimą Egipte didelio pavojaus ir poreikių akivaizdoje, – teigia amerikiečių vyskupai. – Daugelis migrantų šiandien ieško to paties, kai jie išsirengia į savo vilties kelionę“. Todėl suteikimas paramos ir užuojautos naujiesiems atvykėliams į Ameriką „yra ne tik mūsų krikščioniška pareiga, bet ir privilegija“, teigia ganytojai.

Anglijos kardinolas kviečia amnestuoti „nelegalus“

Migrantų teises gina ir Europos šalių katalikų vyskupai, pripažindami šios problemos aštrumą. Per pastaruosius dešimtmečius migrantų skaičius Europoje beveik padvigubėjo – nuo 19 milijonų 1970 metais iki 36 milijonų 2006-aisiais – sukuriant atitinkamas socialines, kultūrines ar religines problemas. Pavyzdžiui, Graikijoje, kur tradiciškai didžiąją daugumą gyventojų sudaro stačiatikiai, per pastaruosius 30 metų katalikų skaičius išaugo net 7 kartus – nuo 50 tūkst. iki 350 tūkst. tikinčiųjų. Dabar atvykėliai iš Filipinų, Lenkijos, Albanijos ir kitų šalių sudaro 82 proc. visų Graikijos Katalikų Bažnyčios narių, tuo tarpu vietiniai gyventojai – tik 18 proc.

Žemyno šalių katalikų ganytojai kaip ir Jungtinėse Valstijose ragina vyriausybes teigiamai spręsti nelegalių migrantų klausimą taip sumažinant jų kančias. Štai Anglijos episkopato vadovas Londono (Vestminsterio) arkivyskupas kardinolas Kormakas Merfis O’Konoras pakvietė amnestuoti visus nelegalius migrantus, kurie dirba šalyje ir kuriems neužvestos baudžiamosios bylos dėl padarytų nusikaltimų. Anot ganytojo, iš to turėtų naudos ir pati Anglijos ekonomika, nes dirbantys migrantai galėtų mokėti mokesčius, tuo tarpu dabar jie nemažą atlyginimo dalį atiduoda juos atgabenusiems žmonių prekeiviams, jiems mokėdami duoklę ir skolas. Tokia nelegalių migrantų padėtis iš esmės yra „nauja šiuolaikinė vergystės forma“, pabrėžė kardinolas K.Merfis O’Konoras.

Jis teigė, kad „nuolat reikia prisiminti, jog užsieniečiai migrantai nėra prekė ar darbo jėga“, bet asmenys, kurie turi neatskiriamas teises, reikalaujančias pagarbos „kiekvienu atveju“. Ganytojas sakė, kad į „nelegalius migrantus negalima žiūrėti, kaip į kriminalinius nusikaltėlius“, nes jie nepaliktų savo šalies ir neieškotų darbo kitur, jeigu nebūtų desperatiškai verčiami tai daryti. Todėl migracija kelia iššūkį Europai padėti vystyti ekonomiką Trečiojo pasaulio šalims, taip susilpninant jų gyventojų poreikį migruoti, kad išlaikytų savo ir šeimos egzistenciją.

Prancūzijos vyskupai pasmerkė vyriausybės siūlomas įstatymines nuostatas dėl netgi legalių migrantų deportacijos, jeigu jie nėra pakankamai kvalifikuoti, prarado savo turimą darbą arba netinkamai elgiasi. Toks įstatymas yra „absoliučiai nekrikščioniškas“, nes daro migrantų dirbtinę selekciją, – „geruosius palikti, bloguosius išsiųsti atgal“, – taip pažeidžiant jų žmogiškąjį orumą, teigė Galijos primas Lijono arkivyskupas kardinolas Filipas Barbarenas. Prancūzijoje migrantų dalis – viena didžiausių Europoje: iš viso jų yra 4,3 milijono, kurie sudaro 7,4 proc. šalies gyventojų. Apie 400 tūkstančių migrantų Prancūzijoje gyvena nelegaliai.

* * *

Reikia tikėtis, kad lietuviams tapus tikrąja migrantų tauta, – pagal užsienyje gyvenančių šalies gyventojų dalį Lietuva yra viena pirmaujančių Europoje, – apie jų problemas ir perspektyvas vis plačiau bus kalbama ir mūsų katalikų bendruomenėse.

© 2007 „XXI amžius“