Atnaujintas 2007 sausio 26 d.
Nr.8
(1505)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Gerbkime mirusiųjų atminimą

Pavaikščiojus po kapines žiemą jaučiasi tokia ramybė. Tik ant vieno, kito kapo dega žvakelė, padėtas gyvas gėlės žiedelis. Pasvarstykim jau dabar, kaip puošim savo brangių žmonių kapus pavasarį. Pasitarkim su tais žmonėmis, kurie augina specialiai kapinėms skirtas gėles, augalus. Nepadarykime iš kapo alpinariumo ar gėlių darželio. Nereikėtų pirkti itin brangių augalų, nes jie dažniausiai būna lepūs. Svarbiausia, kad kapavietė bet kokiu metų laiku turi būti tvarkinga.

Štai minimos mirimo metinės ir kapas apkraunamas gėlėmis – ir gyvomis, ir dirbtinėmis. Mirusiesiems tų gėlių nereikia, o gyviesiems reikia nuoširdžios pagalbos, paguodžiančio žodžio. Užuot ant kapo krovus gausiai gėlių, verčiau užsakyti šv. Mišias. Už mirusįjį reikia melstis nuolat. Ir dar vienas dalykas. Baisu ir nesuprantama, kaip per laidotuves, metines galima gerti alkoholinius gėrimus. Arba kapinėse duobkasiai kasa duobę, o šalia butelis degtinės padėtas... Šlitinėti po kapines su kvapeliu tikrai nedera. Tai mirusiųjų atminimo vieta.

Ieva S.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija