Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    ir visuomenė
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Sunkiai gyjanti Balkanų žaizda

Vakarų viltimi vadinama Serbijos prezidento Boriso Tadičiaus vadovaujama Demokratų partija surinko 23 proc. balsų

Radikalų lyderis Tomislavas Nikoličius džiaugėsi, kad serbai nepasidavė dar kartą apkvailinami provakarietiškų Serbijos politikų

Neaiškios politinės orientacijos premjero Vojislavo Koštunicos Serbijos demokratų partija gavo apie 16 proc. balsų

Visa Europa ir tarptautinė bendruomenė, konkrečiai, Jungtinės Tautos, nekantriai laukė Serbijos visuotinių rinkimų rezultatų. Nes, kaip pažymi užsienio valstybių diplomatai Belgrade, nuo šių rinkimų rezultatų priklausys, kuria kryptimi toliau vystysis ši Balkanų šalis, kuri po Jugoslavijos subyrėjimo iki šiol konkrečiai neapsisprendžia dėl to kelio pasirinkimo. Buvusio Serbijos prezidento Slobodano Miloševičiaus, nuversto 2000 metais ir pernai mirusio Hagos tarptautinio karo nusikaltimų tribunolo kalėjime, šalininkai, kraštutiniai nacionalistai, susibūrę į gana galingą Radikalų partiją, neslepia, kad toliau vykdys šovinistinę politiką, skelbdami apie „didžiosios Serbijos“ atkūrimą. (Neoficialiai tuos „didžiosios Serbijos“ atkūrimo šauklius remia Maskva.) Pirmiausia jokiu būdu neleisti, kad būtų suteikta nepriklausomybė albanų gyvenamam Kosovui, kurį dabar kontroliuoja tarptautinės taikdarių pajėgos – KFOR. Kosovo albanai reikalauja nepriklausomybės jau nuo 1999 metų, kai NATO karinės pajėgos išvijo serbų armiją, kuri vykdė žiaurias represijas prieš Kosovo etninius albanus. Manoma, kad serbai nužudė per 10 tūkst. Kosovo albanų.

Rinkimuose turėjo teisę dalyvauti 6,6 mln. rinkėjų, iš kurių daugiau kaip 28 proc. atidavė savo balsus už ultranacionalistus. Didžiąją Vakarų viltimi vadinama Demokratų partija, vadovaujama provakarietiško Serbijos prezidento Boriso Tadičiaus, surinko 23 proc. balsų, o gana neaiškios politinės orientacijos premjero Vojislavo Koštunicos partija, irgi pasivadinusi Serbijos demokratų partija, gavo apie 16 proc. balsų. Beje, rinkimų kampanijos metu premjero V.Koštunicos kalbose atvirai skambėjo ultranacionalistiniai šūkiai, mažai kuo besiskiriantys nuo radikalų lyderio Tomislavo Nikoličiaus kalbų. Pastarasis iškart po rinkimų pareiškė, kad jo tikslas – sudaryti tvirtą, Serbijos nacionalinius interesus ginančią Vyriausybę, ir džiaugėsi, kad serbai nepasidavė dar kartą apkvailinami provakarietiškų Serbijos politikų, nepabūgo Vakarų grasinimų. Kaip žinoma, Vakarai ir ES ne kartą įspėjo Serbiją, jog, laimėjus rinkimus serbų šovinistams ir jiems sudarius vyriausybę, šios šalies laukia niūri ateitis – tolesnė tarptautinė izoliacija, ypač Kosovo klausimu. Beje, pats radikalų nacionalistų lyderis T.Nikoličius pripažino, kad Serbijos laukia nelengvos dienos.

Vakarai ir JAV pastebimai nusivylę rinkimų Serbijoje rezultatais. Todėl tikimasi, kad prezidentui B.Tadičiui ir jau pralaimėjusiam premjerui V.Koštunicai pavyks sudaryti valdančiąją koaliciją. Tačiau tai padaryti bus labai nelengva, nes V.Koštunicą vilios ir radikalai. Tuo labiau kad, nuverčiant diktatorių S.Miloševičių, B.Tadičius ir V.Koštunica jau veikė kartu, bet jų keliai išsiskyrė po to, kai S.Miloševičiaus šalininkai 2003 metų kovo mėnesį nušovė reformų šalininką tuometinį premjerą Zoraną Džindžičių. Todėl ir šį kartą V.Koštunica gali sudaryti koaliciją su T.Nikoličiumi. Tokiu atveju Serbijos tikrai laukia sunkūs laikai, o tarptautinė izoliacija dar labiau sustiprės. Ir ne tik dėl Kosovo, su kurio nepriklausomybe kategoriškai nesutinka ultranacionalistai. Dar daugiau, radikalai neatsisako „didžiosios Serbijos“ atkūrimo ir žada net atsiimti serbų gyvenamas Kroatijos ir Bosnijos sritis. Tokiu atveju rimtai iškiltų dar vieno Balkanų karo grėsmė. Beje, oficialus serbų Radikalų partijos lyderis Vojislavas Šešelis sėdi Hagos kalėjime ir laukia teismo už karo nusikaltimus. Kitas karinis nusikaltėlis, kuris įvardijamas kaip didžiausias civilių gyventojų žudikas ir kaltinamas vykdęs genocidą Bosnijoje, Radko Mladičius tebelaikomas didžiausiu radikalų didvyriu, o jo išdavimą Jungtinių Tautų karo nusikaltimų tribunolui T.Nikoličius ir jo šalininkai pavadino nesąmone.

Taigi Serbija vėl atsidūrė kryžkelėje, ir niekas nesiryžta prognozuoti, kokiu keliu ji pasuks. Tuo labiau jeigu ultranacionalistai paims absoliučią valdžią ir paskelbs Kosovo provinciją, kurios 90 proc. gyventojų sudaro albanai, reikalaujantys nepriklausomybės, „NATO okupuota Serbijos teritorija“. Manoma, kad artimiausiu metu Jungtinės Tautos gali priimti sprendimą suteikti nepriklausomybę Kosovui.

Įvykius Serbijoje įdėmiai stebi Maskva. Iš Rusijos Valstybės Dūmos tribūnos ne tik žirinovskininkai, komunistai, bet ir iš „Jedinnaja Rossija“ deputatai nuolat ragina visomis išgalėmis padėti „broliškai slavų serbų tautai“. Bet tos retorikos dar maža. Kremlius per savo užsienio reikalų ministrą S.Lavrovą kartą pareiškė, kad nepriklausomybės suteikimas Kosovui atriš rankas Maskvai oficialiai pripažinti nuo Gruzijos atplėštų Abchazijos ir Pietų Osetijos ir nuo Moldovos – Padniestrės „nepriklausomybę“. Apie tai nuolat kalba ir Abchazijos „prezidentas“ Sergejus Bagapšas ar jo kolega iš Padniestrės – I.Smirnovas.

Taigi ultranacionalistų pergalė Serbijos rinkimuose gali ne tik vėl iš naujo destabilizuoti padėtį jau kiek aprimusiuose Balkanuose, bet ir sukelti kitų tarptautinių problemų. Nors ir dabar tų problemų pakanka. Pernai ES įšaldė derybas su Serbija dėl glaudesnių santykių ir bendradarbiavimo, bent jau iki tol, kol nebus išduotas karo nusikaltėlis Ratko Mladičius. Tad tikėtis, kad radikalai paklus tokiam reikalavimui, praktiškai nėra vilties. Dar vienas svarbus dalykas – Serbijos armijos ir policijos vadovybėje tvarkosi daugiausia radikalūs nacionalistai.

Petras KATINAS

© 2007 „XXI amžius“