Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Mums rašo
Nuomonės
Parodos

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Vatikane aptarta Bažnyčios Kinijoje padėtis

Mindaugas BUIKA

Kinijos katalikai, nepaisant komunizmo persekiojimų, išlaikė ištikimybę savo tikėjimui

Popiežius Benediktas XVI susitinka su Honkongo kardinolu Jozefu Dzen Dzekiunu

Jaunieji Kinijos katalikai dažnai demonstruoja išskirtinį pamaldumą

Gėrimasi bekompromisine ištikimybe tikėjimui

Neseniai Vatikane vyko aukščiausių Bažnyčios hierarchų uždaras („sub secreto“) pasitarimas dėl katalikų padėties komunistų valdomoje Kinijoje, kurio rezultatai plačiai svarstomi tarptautinėje žiniasklaidoje. Dėmesį šiam klausimui sužadino popiežius Benediktas XVI dar praėjusių Kalėdų antrąją dieną, gruodžio 26-ąją, kai, susitikime su piligrimais „Viešpaties Angelas“ maldai paminėjęs tą dieną Bažnyčios liturgijoje minimą pirmąjį kankinį šv. Steponą, taip pat kalbėjo apie dabarties katalikų patiriamus persekiojimus dėl jų ištikimo tikėjimo liudijimo ir tarnystės Evangelijai.

„Aš galvoju apie tuos katalikus, kurie lieka ištikimi Petro sostui be nuolaidžiavimo, kartais sunkių kentėjimų kaina, – kalbėjo Šventasis Tėvas nekonkretizuodamas, tačiau buvo aišku, kad pirmiausia jis turi omenyje Kinijos katalikus, apie kurių represijas nuolat pasiekia pranešimai. – Visa Bažnyčia gėrisi jų pavyzdžiu ir meldžiasi, kad jie būtų stiprūs, atkaklūs, žinodami, jog jų išbandymai yra pergalės versmė, net jeigu šiuo momentu jiems tai gali atrodyti kaip pralaimėjimas“.

Gerai žinoma, kad Kinijoje yra labai skirtinga padėtis tų katalikų, kurie pasiduoda režimo kontrolei ir priklauso vadinamajai „patriotinei asociacijai“, ir tų, kurie yra vienybėje su Popiežiumi, tačiau nėra valdžios pripažinti ir priversti veikti beveik pogrindyje. Pastarųjų ganytojai yra suiminėjami ir kalinami, jų šventovės nugriaunamos, tuo tarpu oficialiosios Bažnyčios gyvenimas daugiau ar mažiau normalizuotas, išskyrus draudžiamus ryšius su Vatikanu.

Tačiau, kaip teigia pasiekiančios žinios iš Kinijos, ir oficialūs vietos katalikų vyskupai siekia Romos pripažinimo bei 80 proc. jų tai gauna. Kartu tokia dviguba paklusnumo padėtis – buvimas vienybėje su Šventuoju Tėvu ir kartu pasidavimas antikrikščioniškos komunistinės valdžios kontrolei – tampa dviprasmiška bei sunkiai pakeliama. „Šis kompromisas negali tęstis visą laiką, – teigia vienas iš sausio 19-20 dienomis Vatikane vykusio pasitarimo dalyvių Honkongo kardinolas Jozefas Dzen Dzekiunas. – Būti bendrystėje su Šventuoju Tėvu ir tuo pat metu likti „patriotinėje“ Kinijos Bažnyčioje, kuri laiko save nepriklausoma nuo Vatikano, yra prieštaravimas. Šventasis Sostas dosniai tai toleruoja, bet ateina laikas šį prieštaravimą spręsti“.

Jaučiamas stiprus ganytojų stygius

Situacija pastaruoju metu tapo dar aštresnė dėl praėjusiais 2006 metais vykusių trijų Kinijos katalikų vyskupų šventimų, negavus oficialaus Popiežiaus patvirtinimo. (Kiti du tais metais konsekruoti oficialiosios Bažnyčios ganytojai tokį patvirtinimą buvo gavę.) Po kiekvieno tokio neleistino pernykščio vyskupų šventimo Vatikane buvo daromi atitinkami griežti perspėjimai, primenant, jog tokiais atvejais Bažnyčios kanonų teisė bausmes numato iki ekskomunikos tiek įšventintiems vyskupams, tiek tų konsekracijų dalyviams, jeigu jie tai darė laisva valia. (Vatikane pripažįstama, kad tokios ceremonijos komunistų valdžios gali būti surengtos prievarta.) Minėtos neleistinos vyskupų konsekracijos tuo labiau sukėlė nuostabą Vatikane, nes ankstesniais 2005 metais visi šventinti oficialiosios Bažnyčios vyskupai buvo gavę Šventojo Sosto patvirtinimą, ir jų konsekravimo ceremonijose netgi buvo skaitomos atitinkamos Popiežiaus bulės.

Tuo tarpu naujų vyskupų šventimas Kinijoje yra labai aktualus klausimas: iš 137 šalies vyskupijų, 46 diecezijos neturi savo ganytojo. Dauguma dabar gyvenančių Kinijos vyskupų yra senyvo amžiaus – 70 proc. vyresni nei 80-ies, o dešimt netgi peržengę 90 metų ribą. Palaipsniui jie iškeliauja į amžinybę ir vietoj jų reikalingi nauji dvasininkai ganytojiškai veiklai, ypač atsižvelgiant į spartų Kinijos katalikų gausėjimą. Per pastaruosius beveik šešis komunistų valdymo dešimtmečius, nepaisant vyraujančios ateistinės propagandos, katalikų skaičius Kinijoje išaugo bent penkis kartus (nuo trijų iki 15 milijonų). Statistiniais vertinimais, dabar kiekvienais metais Kinijoje Krikšto sakramentus gauna daugiau kaip 150 tūkstančių žmonių, kurių dauguma suaugę asmenys, veikiantys kultūros ir verslo sferose, dirbantys pramonėje ir universitetuose. Jais sielovadiškai rūpintis Kinijoje turimų dvasininkų jėgos – viešai veikia apie 1800 kunigų ir pogrindyje apie 1100 – yra gana ribotos.

Reikšminga pasitarimo dalyvių sudėtis

Vatikane sausio mėnesį surengtame pasitarime Bažnyčios Kinijoje klausimams aptarti kartu su minėtu 75 metų Honkongo kardinolu J.Dzenu taip pat dalyvavo 83-ejų metų Taivano kardinolas Paulius Šan Koši bei kiti vyskupai iš Honkongo, Taivano ir Makao, tai yra tų kinų gyvenamų teritorijų, kuriose Bažnyčios veikimas yra laisvas ir kurių bendruomenės turi glaudžius ryšius su tikėjimo broliais ir seserimis žemyninėje Kinijoje. Šventajam Sostui atstovavo svarbių dikasterijų vadovai: Tautų evangelizacijos prefektas indas kardinolas Ivanas Dijasas, Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefektas amerikietis kardinolas Viljamas Levada ir Popiežiškosios juridinių tekstų interpretavimo tarybos pirmininkas ispanas kardinolas Chuljanas Eransas Kazadas. Taip pat buvo pakviestas Apaštalų Sosto paveldo administracijos sekretorius italas arkivyskupas Klaudijus Marija Čelis, kuris ilgą laiką dirbo Vatikano diplomatinėje tarnyboje ir buvo Popiežiaus pasiuntiniu, rūpinantis Kinijos katalikų klausimais.

Nors, kaip minėta, pasitarimas buvo uždaras, tačiau jo išdavoje buvo paskelbtas komunikatas, o dalyviai tiesiogiai ar netiesiogiai vėliau duotuose interviu žiniasklaidai aptarė Vatikane vykusių diskusijų detales ir rezultatus. Azijos katalikų žinių agentūros UCA News pranešime teigiama, kad pasitarimo dalyviai pripažino, jog renginys, kuriam vadovavo Vatikano valstybės sekretorius italas kardinolas Tercizijus Bertonė, buvo gerai parengtas, diskusijos vyko draugiškoje atmosferoje, kiekvienas dalyvis turėjo progą kalbėti laisvai ir atvirai.

Jie pabrėžė, kad tas Bažnyčios „viršūnių“ susitikimas dėl Kinijos iš tikrųjų buvo sėkmingas, nes ne tik pasiekė popiežiaus Benedikto XVI keltą tikslą „giliau suprasti Katalikų Bažnyčios Kinijoje padėtį“, bet taip pat nubrėžti plataus spektro strategijos apmatus, kuriais Šventasis Sostas turėtų vadovautis, stengdamasis suteikti pagalbą kinų tikintiesiems žvelgiant į tolesnę įvykių perspektyvą. Kiekvienas susitikimo dalyvis buvo gavęs kelis tomus dokumentų bendros beveik 400 puslapių apimties, tarp kurių buvo ir rengiamo Popiežiaus laiško Kinijos katalikams projekto keli variantai su atitinkamais paaiškinimais bei istorine apžvalga.

Popiežius rodo didelį suinteresuotumą

UCA News žiniomis, Šventasis Tėvas pats norėjo susipažinti su pasitarime parengtu baigiamuoju komunikatu spaudai, kuris buvo pateiktas jo asmeniškam patvirtinimui. Kaip tik Popiežius pasiūlė įtraukti frazę, kad siekimu normalizuoti Šventojo Sosto ir Kinijos santykius stengiamasi „palengvinti taikų ir vaisingą tikėjimo gyvenimą Bažnyčioje“. Spaudai skirtame pranešime taip pat paaiškinama, kad Vatikanas nori vystyti diplomatinius santykius su Pekinu, kad abi pusės galėtų „drauge darbuotis dėl Kinijos žmonių gerovės“ ir „dėl taikos pasaulyje“.

Be Popiežiaus mandato praėjusiais metais Kinijoje konsekruotų vyskupų klausimas pasitarime susilaukė ypatingo dėmesio, nes tai suardė daug žadančią iki tol buvusią tradiciją, kai kandidatūros buvo parenkamos atsižvelgiant į jų priimtinumą ne tik Pekino režimui, bet ir Šventajam Sostui. Tikėjimo doktrinos kongregacijos vadovo kardinolo V.Levados dalyvavimas susitikime savotišku būdu ženklino tą padėtį, kad Popiežiaus neleisti vyskupų šventimai tapo iššūkiu Bažnyčios dieviškosios sandoros pagrindiniams principams, tiek Šventojo Tėvo tradiciniam vaidmeniui vyskupų skyrime, tiek ir pačiai vyskupų bendrystei su Popiežiumi, kas yra svarbus Katalikų Bažnyčios tapatumo bruožas.

Popiežiškosios juridinių tekstų interpretavimo tarybos pirmininko kardinolo Ch.Eranso dalyvavimas diskusijose atspindėjo šiuo atžvilgiu iškylančius kanonų teisės principų įgyvendinimo klausimus. Kaip galima suprasti, doktrininių, ekleziologinių bei kanoninių klausimų, susijusių su oficialios („patriotinės“) Bažnyčios hierarchų konsekravimu, aptarimas yra tęsiamas ir galutinio atsakymo kol kas nesurasta. Be abejonės, čia iš esmės eina kalba apie religijos laisvės Kinijoje suvaržymus, kas atsispindi tiek bažnytinio personalo formavime, tiek „nelegalių“ (pogrindinių) katalikų bendruomenių persekiojime – šiuo metu Kinijoje yra kalinami ar kitais būdais izoliuoti 17 iš 44 pogrindyje dirbančių vyskupų, – tiek vietinei Katalikų Bažnyčiai privalomų ryšių su Roma varžyme. (Pavyzdžiui, tiek popiežiaus Jono Pauliaus II, tiek ir Benedikto XVI kviestiems netgi oficialiosios Bažnyčios Kinijoje vyskupams komunistų valdžia neleido atvykti į Vatikaną ir dalyvauti Vyskupų sinodo asamblėjose.)

Pekinas siunčia pozityvius signalus

Nors vykusio susitikimo baigiamajame dokumente apie tai nieko nekalbama, tačiau kai kurie dalyviai vėliau žiniasklaidai patvirtino, kad vieningai sutarta dėl siūlymo įsteigti nuolatinę komisiją Bažnyčios Kinijoje reikalams. Ši komisija, sudaryta iš žymių hierarchų ir ekspertų, galėtų bendradarbiauti su Šventojo Sosto dikasterijomis, ypač Vatikano valstybės sekretoriatu ir Tautų evangelizavimo kongregacija, aiškinantis doktrininius, pastoracinius bei diplomatinius tos jautrios problemos klausimus. Tikimasi, kad komisija svarstymams rinksis bent du kartus per metus, pirmininkaujant pačiam Vatikano valstybės sekretoriui.

Baigiamasis susitikimo dokumentas taip pat patvirtino, jog popiežius Benediktas XVI nusprendė laišku kreiptis į Kinijos katalikus. Honkongo kardinolas J.Dzenas vasario mėnesį duotame interviu savo diecezijos savaitraščiui „Kung Kao Po“ sakė, kad „išmintingai“ parengtas laiškas galėtų būti paskelbtas iki Velykų. Pasak ganytojo, dialogas su Pekino vyriausybe yra galimas, tačiau tik „religijos laisvės pagrindu, ką Vatikanas turi aiškiai nurodyti“. Dėl ieškomo sutarimo skiriant vyskupus, tai, anot kardinolo J.Dzeno, čia galėtų tikti ir „Vietnamo modelis“. Kaip žinoma, skiriant vyskupus taip pat komunistų valdomam Vietnamui, kandidatūros pateikiamos šalies vyriausybės svarstymui ir, šiai pritarus, galutinį sprendimą priima Popiežius.

Kinijos vyriausybė savo pirmose reakcijose į Vatikane vykusio pasitarimo išdavas nurodė, kad ji vertina Šventojo Sosto pasirengimą „konstruktyviam dialogui“, teigiama pasitarimo baigiamajame komunikate. Atsakydamas į žurnalisto atitinkamą klausimą, Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Liu Džiančiao vasario pradžioje vykusioje spaudos konferencijoje aiškino, kad Kinija visuomet santykių gerinimą su Vatikanu laikė svarbiu reikalu ir dėjo atitinkamas pastangas. Ta proga stebėtojai atkreipia dėmesį, jog dabar, artėjant 2008 metų Pekino Olimpiadai, komunistų režimas stengiasi pasirodyti šiuolaikiškas ir „demokratinis“, todėl ir Vatikanui siunčia pozityvius signalus, nors tai gali būti tik propagandinis triukas.

L.Džiančiao taip pat aiškino, jog Vatikanas turi pripažinti komunistinės vyriausybės vykdomą religijos laisvės politiką ir tą pažangą, kurią katalikybė daro komunizmo laikotarpiu. Šalia šių dviveidiškų pastabų Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas taip pat priminė tas dvi žinomas sąlygas, kurias Pekinas kelia Vatikanui dėl ryšių normalizavimo: nutraukimo diplomatinių santykių su laisvuoju Taivanu (pripažįstant, kad Taivanas yra Kinijos dalis) ir nesikišimo į Kinijos vidaus reikalus su religiniu pretekstu (tai yra pripažinti, kad vyskupus gali skirti pats komunistų režimas).

Reikia išsiaiškinti daugelį dalykų

Tuo tarpu Kinijos pogrindžio katalikų atstovai žiniasklaidai reiškė viltį, kad popiežiaus Benedikto XVI laiškas ne tik sustiprins jų tikėjimą, bet ir pasitarnaus visos tikinčiųjų bendruomenės susitaikymui. Vyskupas Jozefas Veijus Džindžis, pavyzdžiui, pastebėjo, kad ankstesnės Vatikano direktyvos nurodė pogrindžio katalikams vengti sakramentinės bendrystės su režimo kontroliuojama „patriotine“ Bažnyčia. Tačiau dabar, kai dauguma oficialių Bažnyčios hierarchų yra bendrystėje su Popiežiumi, reikalingi nauji paaiškinimai, kad „būtų eliminuotas nepasitikėjimas ir nesupratimas“, sakė vyskupas J.Veijus, kuris popiežiaus Benedikto XVI buvo kviestas į 2005 metų Sinodą, bet jam nebuvo leista išvykti.

Dar 1988 metais tuometinio Tautų evangelizavimo kongregacijos prefekto slovėno kardinolo Jozefo Tomko paskelbta direktyva „Dėl Kinijos reikalų“ aiškino, jog visa „communicatio in sacris“ (sakramentinė bendrystė) su vyskupais ir kitu „patriotinės“ Bažnyčios personalu turi būti vengiama. Tame dokumente, kuris galioja iki šiol, primenama, kad 1957 metais įkurta „Patriotinė katalikų asociacija“ nutraukė visus ryšius su Popiežiumi ir perėjo į tiesioginę komunistinio režimo kontrolę. Taigi dabar kyla klausimas, ar Kinijos katalikai gali priimti šventąją Komuniją ir kitus sakramentus iš ganytojų, kurie susitaikę su Šventuoju Tėvu, bet veikia komunistų kontroliuojamoje „patriotinėje“ Bažnyčioje. Jau pats šio klausimo formulavimas rodo, kokia yra prieštaringa padėtis Kinijos katalikų bendruomenėje.

Kaip tik todėl, anot vyskupo J.Veijo ir kitų Kinijos katalikų ganytojų, reikalinga stipri komisija Vatikane, kuri gilintųsi į praktinius reikalus, atsižvelgiant į toje šalyje susidariusią realybę bei specifinį kinų mąstymo ir veikimo būdą. Iki šiol su Bažnyčia Kinijoje susijęs reikalų tvarkymo procesas buvo pernelyg lėtas bei per menkos tos asmenų pajėgos, kurioms buvo skiriama ši užduotis. Taip pat svarbu žinoti Kinijoje dirbančių vyskupų bei kunigų nuomonę ir požiūrį, nes būtent jie remiasi tiesioginiu savo patyrimu įveikiant visus sunkumus. Taigi, anot teisingo kardinolo J.Dzeno vertinimo, Vatikane vykęs susitikimas „buvo tik pradžia ir jis parodė, jog bendradarbiavimas yra įmanomas“, ir jį turėtų pratęsti sudaryta autoritetinga ir kvalifikuota komisija.

© 2007 „XXI amžius“