Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Mums rašo
Nuomonės
Parodos

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Parodoje – „Gyvenimas rytuose“

Vienoje iš parodos nuotraukų – indų religinės šventės momentas

Vasario 8 dieną Kauno architektų namų salėje įvyko fotografijos parodos „Gyvenimas rytuose“ atidarymas. Jos autoriai – Gvidas Kovėra ir Jonas Vanagas – lapkričio mėnesį keliavo iš Nepalo į Indiją ir parsivežė į Lietuvą ne tik puikių nuotraukų, bet ir jausmų su skoniu bei kvapais...

Parodos lankytojus G.Kovėra vaišino savo paties gamintu imbierų gėrimu, turkiškais žirniais, tešloje keptomis daržovėmis bei saldumynais. Tai maistas, pagamintas pagal indų tradicijas. Fotografas, kaip pats sakė, kad nebūtų liūdna, parodos lankytojams taip pat grojo dūdmaišiu – retu, atgyjančiu lietuvių liaudies instrumentu (Labanoro dūda), kurio tradicijos pamažu atgaivinamos (šiuo instrumentu anksčiau buvo grojama bažnytinių atlaidų metu)... Taip pat G.Kovėra, parodos svečių prašomas, vedė juos nuo vienos nuotraukos prie kitos, pakomentuodamas kiekvieną jų atskirai.

Fotografą J.Vanagą Indijoje sužavėjo žmonių nuoširdumas ir iš vidaus trykštantis gėris bei kultūra (pvz., ten eismo dalyvių yra šimtus tūkstančių kartų daugiau nei Lietuvoje, nėra šviesoforų, bet avarijų pasitaiko labai retai: jie tiesiog geresni, nes pastebi vienas kitą...). G.Kovėra taip pat pabrėžė, kad Indijoje žmonių geranoriškumas ir tolerancija yra begaliniai... Fotografas džiaugėsi parodos lankytojų susidomėjimu nuotraukomis, nes, pasak jo, šiais laikais tokie dalykai nepaklausūs, masių netraukia.

Kalbant apie Indijos globalizaciją, reikėtų pabrėžti, kad tai šalis, kuri dukart didesnė už Europos Sąjungą ir garsėja vis didėjančia rinka bei inovacijų politika. Indija už Europą brandesnė ir savo dvasine kultūra. Pasak Algimanto Čekuolio, kas galėjo pagalvoti, kad Indija, visada nuskurusi, visada susiskaldžiusi į šimtus sektų, tikybų ir kalbų, su tais šliaužiojančiais žeme elgetomis ir tuntais benamių alkanų vaikų, su visomis paminėtomis problemomis taps mokslo valstybe ir pasauliniu kibernetikos centru, o jos pramonė ir žemės ūkis tiesiog šuoliuos pirmyn. Apskritai visa žmonija, ramybės ir taikos vedina, nors ir labai lėtai, tačiau gali pasiekti fantastiškų rezultatų.

Milda Mekišienė

© 2007 „XXI amžius“