Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Šiaulių vyskupijoje

Šiaulių dekanate

Paaukoti gyvenimą šviesai

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis ir vyskupas Eugenijus Bartulis su grupele „Tikėjimo ir šviesos“ bendruomenės narių

Šventėje menine programa prisistatė „Tikėjimo ir šviesos“ bendruomenės nariai

Agapėje labiausiai žavėjo bendravimas

Šiauliai. Kristaus paaukojimo šventė – viena geriausių progų kalbėti apie žmones, paaukojusius savo gyvenimą. Pasiaukoti galima daug kam: darbui, idėjai, šeimai... Šiauliuose šiais metais Grabnyčios buvo išgyvenamos gilinantis į ypatingos meilės reikalaujanį, o gal kaip tik atvirkščiai – ypatingą meilę ugdantį pasiaukojimą.

Vasario 2 dieną Šiaulių Katedroje švęsta pašaukimų diena. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis aukojo šv. Mišias. Bažnyčios bendruomenė susirinko ypatingu būdu padėkoti Viešpačiui už pašvęstuosius asmenis, kuriuos, vyskupo teigimu, Viešpats pašaukė į artimą draugystę, vienybę, meilės gyvenimą jau čia, žemėje. Kaip ypatingus pašvęstojo gyvenimo asmenis ganytojas paminėjo šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresėlę bei motiną Teresę iš Kalkutos. „Jų pašaukimas buvo mylėti taip, kaip dar niekas žemėje nemylėjo“, – sakė vyskupas. Pamokslo metu akcentuotas pašvęstųjų asmenų pasiaukojimas meile stiprinti kitus ir vesti prie Viešpaties.

Nepaprastos meilės reikia šeimoms, sulaukiančioms neįgalaus mažutėlio. Vasario 4 dienos „Šviesos šventė“ buvo skirta jiems. „Tikėjimo ir šviesos“ bendruomenė, kuri rūpinasi tikraisiais Kristaus karalystės mažutėliais – žmonėmis, turinčiais protinę negalią bei jų šeimos nariais, kasmet kviečia į „Šviesos šventę“, švenčiamą vis kitame Lietuvos mieste. Šiais metais ji pirmą kartą vyko Šiauliuose. „Taip norėjome pastiprinti jauniausią „Tikėjimo ir šviesos“ bendruomenę, įsikūrusią prieš dvejus metus“, – sakė organizatoriai. „Tikimės, kad ji išaugs stipria bendruomene“, – kalbėjo bendruomenės Lietuvoje lydintysis vyskupas – kardinolas Audrys Juozas Bačkis.

Lietuvoje 1991 metais įkurta „Tikėjimo ir šviesos“ bendruomenė šiuo metu vienija devynias atskiras bendruomenes, esančias Vilniuje, Kaune, Kretingoje, Marijampolėje ir Šiauliuose. Priskaičiuojama iki 200 šios bendruomenės narių. Visame pasaulyje švenčiamai „Šviesos šventei“ Grabnyčių – Kristaus paaukojimo – laikotarpis pasirinktas neatsitiktinai. „Kaip Marija su Juozapu ateina į šventyklą paaukoti tai, ką turi brangiausia, tai, kas yra Pasaulio šviesa, tačiau Marijos širdis perveriama aštriu kalaviju, taip ir tėvai, susilaukę neįgalaus mažutėlio, paaukoja savo neišsipildžiusias svajones, savo gyvenimą. Tie mažutėliai, kurie yra mūsų bendruomenėje ir mūsų širdyje, iš tiesų mums yra šviesa. Jie – mūsų bendruomenės širdis. Jie perkeičia mūsų širdis, mūsų gyvenimą, todėl tą šventę vadiname „Šviesos švente“, – pasakojo „Tikėjimo ir šviesos“ bendruomenės Lietuvoje atsakingoji koordinatorė Kristina Jašinauskaitė.

Šventė prasidėjo šv. Mišiomis. Jas Šv. Ignaco Lojolos bažnyčioje aukojo kardinolas A.J.Bačkis. Koncelebravo vysk. E.Bartulis. Šventės dalyviai jaukią jėzuitų bažnytėlę pripildė žvakių šviesos. Buvo meldžiamasi už viso pasaulio, kiekvieno žemyno „Tikėjimo ir šviesos“ būrelius. Evangelijos skaitinį Kauno bendruomenės nariai iliustravo pantomima. Pamokslo metu kardinolas teigė, jog ne tiek svarbu yra išmanyti visą Kristaus mokslą, kiek tikėti širdimi. Į bažnyčią susirinkę mažutėliai yra tie, kurie paprastumu šlovina ir garbina Viešpatį. Kiekvieno mūsų pareiga elgtis taip, kad jie žinotų, jog yra Dievo, tėvų, draugų, visos Bažnyčios mylimi. Atstumti pasaulyje, Bažnyčioje jie turi rasti savo vietą, sakė kardinolas. „Jums atvykus, Šiauliuose pasirodė saulė, kuri visus suvienija. Labiausiai Viešpačiui patinkame vienas kitą mylėdami“, – teigė vysk. E.Bartulis.

Po šv. Mišių šventė tęsėsi Šiaulių viešosios Povilo Višinskio bibliotekos salėje. Susirinko per šimtą žmonių, trokštančių, kad Kristus būtų tarp jų ir kiekvieno širdyje. Popietė prasidėjo agape. Visa, kas vyko vėliau, galima apibūdinti keliais žodžiais – dalijimasis džiaugsmu ir šviesa. Pirmiausia buvo kviečiama susimąstyti apie Dievo karalystės mažutėlius, esančius šalia, apie Dievo prisilietimą prie to, kuris yra pats mažiausias ir vargingiausias, apie mūsų gebėjimą pačiame mažiausiame įžvelgti Kristaus meilę jam ir mums.

Apmąstymus keitė Nojaus istorijos pasakojimas; jo metu giesmele, pantomima ar inscenizacija prisistatė visos atvykusios „Tikėjimo ir šviesos“ bendruomenės. Labiausiai į akis krito tarpusavio bendravimas, supratimas ir pagalba. Susipažinę, prisistatę, pasidžiaugę vieni kitais, visi sustojo į bendrą džiaugsmo šokį, kuriuo buvo šlovinamas Viešpats. Tikros šviesos į kiekvieno širdį įliejo pabaigos malda-padėka už patirtą globą, džiaugsmą, šviesą, vienybę, supratimą, kantrybę, meilę. Už viską, kas į vieną šeimą vienija visus „Tikėjimo ir šviesos“ bendruomenės narius. Norėtųsi pakartoti kardinolo A.J.Bačkio išsakytą troškimą, kad Lietuvoje kuo daugiau atsirastų bendruomenių, vienijančių Dievo mažutėlius.

Inesė RATNIKAITĖ

© 2007 „XXI amžius“