| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Kauno arkivyskupijoje Jonavos dekanate Nepriklausomybės diena bažnyčioje su kariais
JONAVA. Vasario 16-ąją į Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčią susirinko daug jonaviečių pasimelsti už Lietuvą ir žuvusiuosius už tėvynės laisvę. Su nemažu būriu karių ir jų vadais atvyko Ruklos įgulos mokomojo pulko vadas pulk. Arūnas Dudavičius, karo kapelionas kun. Arnoldas Valkauskas, policijos komisariato viršininkas Vytautas Kaminskas. Prie altoriaus sustojo kariai su pulko vėliava, iš kitos pusės politiniai kaliniai ir tremtiniai su savo ir Lietuvos Respublikos vėliavomis. Šv. Mišias koncelebravo dekanas klebonas kun. Sigitas Bitkauskas, karo kapelionas kun. A.Valkauskas, vikaras kun. Darius Auglys. Skaitinius skaitė pulko vadas pulk. A.Dudavičius, policijos komisariato viršininkas V.Kaminskas. Dekanas klebonas pasveikino susirinkusiuosius su šia svarbia ir kiekvienam lietuviui brangia švente, prisiminė, kaip tada tautiečiai džiaugėsi laisve, kūrė valstybę. Daug kentėta kalėjimuose, Sibire, lageriuose. 1990 metais vėl laisvės aušra išsklaidė ūkanas. Po tiek išgyventų audrų, grasinusių sunaikinti kalbą, tikėjimą ir meilę gimtajam kraštui, dabar ypatingai turime branginti laisvę, būti tautos patriotai. Deja, dažnas nemoka džiaugtis atgauta laisve, savo valia kurti neprievartinį, laisvą gyvenimą esame didelės politinės ir moralinės sumaišties dalyviai. Vos spėjusius išsivaduoti iš komunistinės vergovės, mus užklupo sekuliarizmo banga, besikėsinanti palaidoti katalikų tikėjimą, moralę mūsų šeimos ir valstybės pamatą. Daug jaunų žmonių praranda viltį, ieško laimės svetur. Vyresnieji žino Vasario 16-osios vertę, tuo tarpu nemaža dalis mūsų jaunimo nelabai ja domisi. Tai rodo ir šios šventės dieną susirinkusiųjų į pamaldas amžius. Nėra čia rajono ir mokyklų vadovų, tik keli mokytojai, būrelis moksleivių. Didelė gėda, kad daug mūsų moksleivių nemoka Lietuvos himno, kuris labai retomis progomis giedamas. Po šv. Mišių visi ėjo į aikštę prie savivaldybės, kur buvo pakelta Lietuvos vėliava, padėta gėlių ant žuvusiųjų kovose už laisvę kapų. Tik nemaloniai svečius ir visus susirinkusius nuteikė tai, kad prieš kelias dienas iškritęs sniegas aikštėje nebuvo nuvalytas. Gal ne visi laukė šventės? Kas dabar kliudo keisti gyvenimą? Dievas, išklausęs mūsų, tikinčiųjų, maldų, leisdamas atgauti nepriklausomybę, padarė stebuklą. Be Dievo valios nieko nepasiektume nei mitingais, nei koncertais, nei kalbomis. Jaunimą reikia mokyti maldų ir tėvynės meilės. Visose srityse turime puoselėti patriotizmą, tiesą. Patys turime tvarkyti gyvenimą, keisti savo kraštą, spręsti jaunimo problemas. Prieš rinkimus naujų veidų pasirodo bažnyčioje, bet gyvenimas nesustoja ir po rinkimų. Po jų turime pasiryžti gyventi kitaip, ne vien savo lovio žiūrėti, bet siekti visuotinės gerovės. Felicija Lankelienė
© 2007 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |