|
Per mus Jėzus prie savęs patrauks ir kitus
Meilė Jėzui turės taip pripildyti protą ir širdį, kad žmogiški prisirišimai daugiau nebeatitrauks dėmesio. Pats Jėzus ypač rūpestingai apsaugos Jam atsidavusiųjų širdis. Tai įsimintini Motinos Teresės žodžiai, kurie skirti tikrai ne vien jos vienuolėms, bet tinka ir tiems tikintiesiems, kurie, gyvendami tikėjimu į Jėzų Kristų, turi vidinį poreikį kasdien su Juo maldoje bendrauti, Jį pažinti, Jam tarnauti, kad su Juo galėtų ir karaliauti (plg. 2 Tim 2, 11).
Kartą Viešpats Jėzus paradoksaliai kalbėjo mokiniams: Kas turi, tam bus duota, ir jis turės su pertekliumi, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi (Mt 13, 12). Trumpai tariant, kas turi didžiausią vertybę Dievo Sūnų, tas turi ir Jo malonėmis apipintą gyvenimą (plg. 1 Jn 5, 12). Beje, jame būtinai bus ir Jo erškėčių spyglių, kurie ne visada švelniai duria. O štai tas žmogaus, kuris sąmoningai atmeta tikėjimo malonę ir didžiuodamasis mano galįs gyventi ir be Dievo Sūnaus, išties yra apgailėtinas skurdžius, aklas, nuogas ir rizikuoja susilaukti užkietėjusių piktavalių likimo (plg. Apr 3, 16 17 ).
Nors Viešpats ir leidžia piktadariams, nesirūpinantiems Dievo pažinimu, begėdiškai pasinerti į nuodėmingų geidulių liūną (plg. Rom 1, 28), vis dėlto Jis nėra jiems atgręžęs savo nugaros. Anaiptol. Šventoji Dvasia iki pat pasaulio pabaigos visiems geros valios žmonėms vis primena ir primins Jėzaus žodžius, raginančius nenuilstamai melstis už visus paklydėlius, o ypač už tuos, su kuriais dažniausiai mus neatsitiktinai suveda Dievo apvaizda.
Kai įvairiausių blogybių veikiami ir nuo jų priklausomi aplinkiniai vis labiau pradės pastebėti krikščioniško tobulumo siekiančiųjų protuose ir širdyse Jėzaus besiaukojančią meilę, tuomet vieni iš jų savo viduje praregės ir pradės taisyti savo požiūrius bei gyvenimą, o kiti, deja, dar turės ristis žemyn, kol pasieks savo sudužimo dugną, ir, duok Dieve, tuomet, akivaizdžiai pamatę, kad atsidūrė aklavietėje, iš širdies šauksis Viešpaties, kuris niekada nedelsia ištiesti pagalbos ranką tiems, kurie pakliūva į tikrą bėdą.
Popiežiaus Benedikto XVI žodžiai, kviečiantys įprasminti 2007 metų Gavėnią, tebūna mums naujas impulsas dar labiau pažinti ir pamilti nukryžiuotą Jėzų, kuris neabejotinai mūsų dėmesį atitrauks nuo žmogiškų prisirišimų, idant mes galėtume patenkinti Jo didįjį troškimą mylėti vienas kitą Jo dovanojama meile: Brangūs broliai ir seserys, žvelkime į ant kryžiaus perdurtą Kristų! Jis yra labiausiai sukrečiantis Dievo meilės, meilės, kurioje erosas ir agapė vienas kitam ne prieštarauja, bet vienas kitą apšviečia, apreiškimas. Ant kryžiaus pats Dievas it išmaldos prašo savo kūrinio meilės: Jis trokšta kiekvieno iš mūsų meilės.
Kun. Vytenis Vaškelis
© 2007 XXI amžius
|